Moksliškai neapaiškinamas stebuklas įvyko prancūzei vienuolei, prikaustytai prie vežimėlio. Tai nutiko 2008 metais, per piligrimystę į šventovę.
„Kodėl aš? Kodėl būtent man skirtas šis gailestingumo aktas?“,- nuo 2008 metų nepaliauja klausti sesuo Bernadette Moriau, 78 metų prancūzė pranciškonė, išliejusi nemažai ašarų iš džiaugsmo, kai negalėjo rasti atsakymo dėl gautos malonės: „Tai Dievo slėpinys“. Sekmadienį jos veidas ir ramus kalbėjimo būdas tapo žinomas milijonams prancūzų ir ne tik - kai Bovė vyskupas Jacques Benoît-Gonnin pripažino „stebuklingą“ vienuolės pagijimą, įvykusį prieš dešimtį metų jai grįžtant iš piligrimystės į Lurdą.
Per Jono Pauliaus II įsteigtą Pasaulinę Ligonių dieną Lurdas šventė 160-metį nuo įvykių Massabielle, kai buvo pristatyta žinia apie 70-ąjį oficialų pagijimą, kurį patyrė asmuo, tarnaujantis ligoniams - prancūzė slaugė, kilusi iš daugiavaikės šeimos, devyniolikos metų tapusi vienuole, išgyvenusi savo Kalvariją, kai buvo susirgusi pavojinga stuburo liga.
Ilgas didėjančio skausmo tunelis be kelio atgal, prognozuotas medikų, keturios bergždžios operacijos, kasdienės morfijaus dozės, invalido vežimėlis, deformuota pėda. Keliolikos minučių video įraše sesuo Bernadeta pasakoja savo istoriją iki momento kai pasveiko ir grįžo tarnauti ligoniams. Nepaisant amžiaus, ji nori liudyti giliai išgyventus Dievo stebuklus. 2008 m. pradžioje draugiškai patarus vienam gydytojui, po ilgų apmąstymų, ji nutarė vykti į Lurdą kaip ligonė tarp ligonių. Priešais Masabielės grotą ji pajunta slėpiningą Marijos ir mažosios Bernadetos artumą. Vėliau, per ligonių palaiminimo apeigas, jautė vidinį Jėzaus buvimą.
Liepos 8 d., kaip milijonai kitų piligrimų, grįžinėjo atgal tebekęsdama skausmus. 11 d., besimeldžiant koplyčioje su kita vienuole, ištinka nenumatyta: „Staiga visą kūną užplūdo gera fizinė savijauta ir šilumą. Grįžau į savo kambarį ir išgirdo balsą: „Nusiimk savo įtvarus“, - pasakoja vienuolė. Nesupratusi, kas darosi, tačiau viską nusiėmė ir nustebo - nieko nebeskaudėjo, ji galėjo judėti. Persisukusi pėda išsitiesino. Sesuo Bernadeta verkė iš džiaugsmo kelias dienas. Pastarąjį dešimtmetį turėjo pereiti intensyvius daugybės medikų, psichiatrų patikrinimus, nerandant paaiškinimo išgijimui. Jos kukli, santūri šypsena liudija visai Prancūzijai ir pasauliui. Tai laimingos vienuolės šypsena, kuri gali lydėti nepagydomus ligonius. „Kada ateini, mums būna gera", sako jie jai. (Vatikano radijas)
