Sekmadienį priešpiet (Lietuvoje jau artėjo 18 val.) Limos arkivyskupo rūmuose prasidėjo popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Peru vyskupais. Jiems popiežius kalbėjo apie aktualumo nepraradusį pavyzdį, kurį Bažnyčiai Peru ir visoje Lotynų Amerikoje paliko šešioliktojo amžiaus Limos vyskupas šv. Toribijus Mongrovejo.
Pranciškus paminėjo Vatikane saugomą šv. Toribijaus paveikslą. Drobėje Limos vyskupas pavaizduotas kaip Mozė, vedantis tautą per Raudonąją jūra. Jis stovi prie vandens, pasiruošęs žengti link kito kranto, o jam iš paskos seka Dievo tauta, Lotynų Amerikos indėnai.
Jis ėjo į kitą krantą, ieškodamas nutolusių ir pasimetusių žmonių, sakė Pranciškus. Kažkas paskaičiavo, kad iš 22 vyskupavimo metų 18 praleido keliaudamas po savo didžiulę vyskupiją, lankė jam patikėtą kaimenę, skubėjo pas visus, kam reikėjo pagalbos. Jis žinojo, kad geras ganytojas yra artimas žmonėms, dalija jiems Dievo dovanas, kad reikia evangelizuoti ne tik žodžiais, bet ir liudijimu.
Jis ėjo į kitą krantą ne tik geografine, bet ir kultūros prasme, evangelizavo vietinių žmonių kalbomis. Sušaukė Limoje susirinkimą ir nurodė parengti katekizmus indėnų kalbomis, ragino kunigus mokytis indėnų kalbų.
Jis ėjo į kitą artimo meilės krantą, buvo įsitikinęs, kad neįmanoma evangelizuoti be artimo meilės, suprato, kad pati kilniausia evangelizacijos forma – savo gyvenimu sekti Kristų, kuris aukoja save iš meilės žmonėms. Pasak popiežiaus, vyskupo pranašiškas misija reikalauja smerkti ir kelti aikštėn piktnaudžiavimus ir nusikaltimus prieš savo žmones. Artimo meilę visada turi lydėti teisingumo siekimas. Evangelizavimas būtų nenuoširdus, jei nutylėtume neteisybes, kurias kenčia žmonės, ypač silpniausi mūsų broliai ir seserys.
Jis ėjo į kitą krantą ugdydamas kunigus, - sakė popiežius paminėdamas tiems laikams labai drąsų vyskupo sprendimą šventinti kunigais vietinius indėnus. Jis, nepaisydamas kitų nepritarimo, buvo įsitikinęs, jog Bažnyčios misijos vaisingumui negana tik skelbti Evangeliją vietinėmis kalbomis, bet tai daryti turi vietiniai kunigai.
Jis ėjo į kitą vienybės krantą, plėtė Bažnyčios misijos akiračius, integruodamas visas Dievo tautos dalis. Mes negalime išvengti skirtingumų, įtampos, - sakė popiežius. Gyvenime negalime išvengti ir konfliktų. Neturime kitos išeities – turime juos priimti ir su jais dorotis. Turime būti nuoširdūs vieni kitiems ir tiesakalbiai, turime vengti neapgalvotų sprendimų, vedančių į akligatvius. Visada turime siekti vienybės.
Baigęs kalbą, popiežius atsakė į kelis vyskupų klausimus.(Vatikano radijas)
