Pasibaigus Santjago katedroje vykusiam popiežius susitikimui su Čilės kunigais ir vienuoliais, katedros zakristijoje Pranciškus atskirai susitiko su šalies vyskupais, kurių – vyskupų ordinarų, pagalbininkų ir emeritų – yra penkios dešimtys.
Bažnyčios Čilėje ganytojams sakytą kalbą popiežius pradėjo paminėdamas ir sveikindamas pasaulyje seniausią – ir amžiumi, ir vyskupystės metais – vyskupą Bernardino Piñera Carvallo. Šiemet jam sukaks 103 metai. Šiais metais jis taip pat minės konsekravimo vyskupu 60-ąsias metines. Šis vyskupas, dalyvavęs visose keturiose Vatikano II Susirinkimo sesijose, yra, pasak popiežiaus, „graži gyva atmintis“.
Kalbėdamas apie Bažnyčios misiją dabartiniame pasaulyje Pranciškus paminėjo vieną būdingiausių dabartinės postmodernizmo epochos bruožų – niekam nepriklausymą, su niekuo nesitapatinimą, įsivaizdavimą, kad niekas mūsų nesaisto ir niekam nieko nesame skolingi. Pasak Pranciškaus, tokia daugelio žmonių mąstysena ir savivoka yra bene rimčiausias iššūkis Bažnyčios kaip bendruomenės sampratai. Turime patys atsiminti ir įtikinamai skelbti, kad Bažnyčia tai šventa ir ištikima Dievo tauta, kad visi esame jos nariai, kad joje nėra ir negali būti jokių elitų.
Ganytojai turi save suvokti kaip Dievo tautos tarnus. Nėra didesnio pavojaus tarnavimo dvasiai kaip pasidavimas klerikalizmo pagundai. Bažnyčią turi gaivinti misionieriškas dinamizmas, kai tuo tarpu klerikalizmas yra ne kas kita kaip pašaukimo karikatūra. Jei kunigas ar vyskupas nesuvokia, kad Bažnyčios misija yra suteikta visiems jos nariams, jei riboja Bažnyčios veikimo akiračius, tuo pačiu riboja iniciatyvas, kurias Šventoji Dvasia gali sužadinti tarp bendruomenės narių. Turime aiškiai suprasti ir aiškiai sakyti, kad pasauliečiai nėra nei kunigų tarnai, nei pavaldiniai.
Dalį savo kalbos vyskupams popiežius skyrė naujų kunigų ugdymo temai. „Prisipažįstu, kad esu susirūpinęs seminaristų ugdymu, sakė Pranciškus. Jie turi tapti Dievo tautai tarnaujančiais ganytojais. Jie turi tapti ganytojais, vykdančiais mokymo, vadovavimo pašaukimą, teikiančiais sakramentus, liudijančiais artumą, bet visada turi suprasti, kad jie priklauso Dievo tautai“.
Galiausiai popiežius ragino vyskupus atkreipti dėmesį ir į paprastus praktinius klausimus, nuo kurių labai priklauso ganytojų ir visų Dievo tautos narių susiklausymas, o tuo pačiu ir Bažnyčios liudijimo patikimumas. Bažnytinių struktūrų veikimo stilius, darbo laikas, jose galiojantys papročiai, naudojama kalba – viskas tetarnauja evangelizavimui, o ne savęs konservavimui.
