Antradienį priešpiet (Lietuvos laiku jau pavakare) popiežius Pranciškus aukojo Mišias viename didžiausių Santjago miesto parkų, pavadintame kovotojo už Čilės nepriklausomybę generolo Bernardo O‘Higginso vardu. Mišių intencija – „už taiką ir teisingumą“. Homilijoje popiežius Pranciškus komentavo Kristaus Kalno pamokslo palaiminimus, skambėjusius Mišių Evangelijoje.
„Matydamas minias“ – šiais žodžiais prasideda evangelisto Mato užrašyti Kristaus palaiminimai. Pasak popiežiaus, jau šie pirmieji žodžiai labai gerai išreiškia Jėzaus laikyseną, jo santykį su žmonėmis, pas kuriuos jis atėjo. Tai ta pati laikysena, tas pats santykis, kuriuo Dievas nekartą yra nustebinęs savo tautą. Jėzus visų pirma pažvelgia savo žmonėms į akis, pamato jų veidus. Ir tie žmonių veidai išjudina Dievo meilę. Ne abstrakčios idėjos, ne sąvokos paskatina Jėzų, bet veidai, žmonės. Jų gyvybė šaukiasi Dievo Gyvybės ir Tėvas ją nori mums padovanoti.
Jėzus mato minias, jo žvilgsnis susitinka su jį sekančių žmonių žvilgsniais, o žmonių akys Jėzaus veide mato savo ieškojimų ir troškimų tikslą. Iš šio susitikimo gimsta visas sąrašas palaiminimų, kurie mus skatina keliauti, kurie meta mums iššūkį. Palaiminimai negimsta iš pasyvios laikysenos tikrovės akivaizdoje; palaiminimų negali sukurti nei liūdni įvykių statistikos fiksuotojai, nei nelaimių pranašai, kurie tenkinasi nusivylimais, nei tie kas mano, kad laimę įmanoma pasiekti akimirksniu, vienu kompiuterio „pelės“ paspaudimu. Palaiminimai gimsta gailestingoje Jėzaus širdyje, kai ji susitinka su palaiminto gyvenimo trokštančių žmonių širdimis, žmonių, kurie žino kas yra kančia, kas yra pasimetimas ir skausmas, jaučiant „po kojomis drebančią žemę“, matant kaip žlunga svajonės, kaip prarandami viso gyvenimo darbo vaisiai. Tačiau jie ištvermingai kovoja ir žengia pirmyn, yra pasiryžę viską atstatyti, pradėti iš naujo.
Čilės gyventojų širdys žino ką reiškia viską atstatyti ir pradėti iš naujo! – sakė popiežius Pranciškus. Jūsų širdys žino ką reiškia keltis daug kartų pargriuvus! Jūsų širdys šaukiasi Jėzaus. Joms reikia palaiminimų.
Palaiminimai negimsta iš neatsakingos kritikos; jų nekuria tie, kas užsiima pigiais tauškalais, nenorėdami niekam įsipareigoti, o tuo pačiu užkerta kelią visoms permainoms ir bendruomenių gyvenimo atsikūrimui. Palaiminimai gimsta iš gailestingos širdies, kuri niekada nepraranda vilties, kuri žino, kad viltis – čia popiežius pacitavo Čilėje gimusį poetą Pablo Neruda – „yra nauja diena, nejudrumo atsikratymas, sugebėjimas įveikti negatyvų neveiklumą“.
Jėzus, pavadindamas palaimintais vargdienius, verkiančiuos, prislėgtuosius, kenčiančius, gailestinguosius padeda nusikratyti paralyžiuojančio sąstingio, kuris laiko sukaustęs tuos, kas mano, kad nieko negalima pakeisti, kas netiki Dievo galia ir nepasitiki broliais, ypač tais, kurie yra pažiedžiami ir atstumti. Jėzus, skelbdamas palaiminimus, nori mus išjudinti, atsisakyti negatyvaus neveiklumo, gyvenimo esant įsitikinusiems, kad geriau vengti problemų ir kitų žmonių, pasislėpti savo patogumuose, būti užliūliuotiems konsumizmo. Toks rankų nuleidimas mus veda į izoliaciją, susiskaldymą, atsiskyrimą, aklumą kito žmogaus gyvenimui ir kančiai. Palaiminimai tai nauja diena visiems, kas pasitiki ateitimi, kad svajoja, kas leidžia, kad Šventoji Dvasia vestų pirmyn.
Nusivylimas kenkia žmonių bendravimui ir juos supriešina. Jėzus sako: palaiminti, kurie siekia susitaikinimo. Laimingi, kurie nebijo susitepti rankų, kad kiti galėtų ramiai gyventi. Palaiminti, kurie stengiasi, kad būtų mažiau priešiškumo. Šitaip palaiminimai mus padaro taikdariais, mus ragina stengtis, kad tarp mūsų viešpatautų susitaikinimo dvasia. Nori džiaugsmo? Nori būti laimingas? Laimingi tie, kurie stengiasi, kad kiti būtų laimingi. Nori taikos? Darbuokis dėl taikos. Popiežius priminė ką prieš keturis dešimtmečius yra pasakęs kard. Raúl Silva Henríquez, sunkiaisiais šalies istorijos laikais vadovavęs Santjago arkivyskupijai: „Jei nori taikos – siek teisingumo. O jei kas paklaustų: „kas yra teisingumas?“, jei kas manytų, kad teisingumas tai tik nevogti, mes jam atsakysime, kad yra ir kitas teisingumas, kuris reikalauja, kad su žmogumi būtų elgiamasi kaip su žmogumi“.
Taikdariai žino, sakė popiežius, kad kartais reikia pasipriešinti dideliam arba paslėptam nesąžiningumui, kuriuos paskatina siekimas išgarsėti, įgyti prestižą kitų žmonių sąskaita. Taikdariai žino, kad kartais negana sakyti „aš niekam nedarau nieko blogo“. Kaip sakė garsus Čilės šventasis Albertas Hurtado, „labai gerai kai nedaroma niekio blogo, bet labai blogai, kai nedaroma nieko gero“. Taikos kūrimas tai procesas, kuris sujungia į viena ir stimuliuoja visų mūsų kūrybingumą, kad sugebėtume į kitą žmogų žiūrėti ne kaip į svetimą ir nepažįstamą, bet kaip į šios žemės vaiką.
Baigdamas Čilės sostinės parke antradienį aukotų Mišių homiliją popiežius prašė Mergelės Marijos užtarimo. Jos statula nuo Šv. Kristupo kalvos žiūri į šį miestą ir jį globoja. Tepadeda ji mums gyventi palaiminimų dvasia, kad girdėtume iš visų miesto kampelių kylantį tylų šnabždesį: „palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais“.
