Sekmadienio Evangelijos tekstas po Trijų Karalių sekmadienio tikrai galėtų vadintis pirmos pažinties su Jėzumi sekmadieniu bei pirmųjų mokinių pašaukimo sekmadieniu. Kiekvienam iš mūsų svarbu prisiminti pirmąsias draugystės užuomazgas, kurios neretai tampa ilgalaikiais gyvenimiškos bičiulystės ir bendradarbiavimo saitais, o iš kai kurių bičiuliškų ryšių išauga net pats gražiausias meilės ryšys.
Šis sekmadienis klausia kiekvieno iš mūsų: ar ganėtinai pažįstu Jėzų, ar domiuosi, kur Jis gyvena, ar man rūpi, kad apie Jėzų sužinotų ir kiti? Viso to geriausias pavyzdys yra apaštalas Andriejus, kuris užtikęs Mesiją „neužkasa“ savo atradimo giliai į žemę, bet skuba šia žinia pasidalinti su broliu Simonu Petru ir kitais. Kitaip tariant savo žinias tučtuojau paleidžia į apyvartą. Ar suvokiame, kaip svarbu mokėti dalintis gyvenimo atradimais ir užvesti kitus ant pažinties su Dievu kelio? Kaip tai padaryti?
Kartą šv. Pranciškus Asyžietis pakvietė vieną iš savo brolių leistis į dienos kelionę pamokslauti žmonėms. Jaunas broliukas labai nudžiugo tokia nepaprasta galimybe keliauti kartu su šv. Pranciškumi ir pamokslauti. Keliaudami jie sustojo prie didelio medžio, kur šventasis įkėlė atgal į lizdą iškritusį paukštelį. Tada keliaudami per laukus išvydo šienautojus ir, prisijungę prie jų, padėjo šieną sukrauti į vežimus. Atėję į miestelio vidurį pamatė seną moteriškę. Čia pat šventasis ištraukė vandens kibirą iš šulinio ir jį parnešė į moters namus. Visą dieną šventasis su broliuku vaikščiojo miesto gatvėmis, alėjomis ir priemiesčiais susitikdami su begale žmonių. Kiekvieną kartą jaunasis broliukas tikėjosi, kad tuoj tuoj šventasis pradės pamokslauti, bet taip, nė vieno žodžio neištarę, jiedu jau vakarop pasiekė bažnyčią, kur šventasis suklupo giliai maldai. Vėlai vakare abu patraukė namo. Didelis nusivylimas aplankė jaunąjį broliuką. Jis ištarė: „Aš galvojau ir tikėjausi, kad mes eisime į žmones pamokslauti.“ Tada šventasis jam atsiliepė: „Mano sūnau, mes jau pamokslavome savo buvimu tarp žmonių ir savo darbais. Mus matė daugelis ir mūsų elgesys buvo akylai stebimas. Nėra jokio reikalo leistis į kelionę vien dėl pamokslavimo, gyvenimas čia ir dabar turi būti gyva Evangelijos žinia. Naudoti žodžius reikia tik labai svarbiu atveju!“
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
