Prieš savaitę trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje aiškinęs kas yra Mišių Gailesčio aktas, kuris mums padeda atsisakyti savo išdidumo ir stoti Dievo akivaizdon tokiais, kokie iš tiesų esame – tai yra nusidėjėliai, kuriems reikia atleidimo, šį kartą popiežius Pranciškus kalbėjo apie kitus Mišių pradžios elementus – Garbės himną ir Pradžios maldą.
“Garbė Dievui aukštybėse – tai senas ir garbingas himnas, kuriuo Bažnyčia, Šventosios Dvasios suburta, šlovina ir maldauja Dievą Tėvą ir Avinėlį“, sakoma Bendruosiuose Romos Mišiolo nuostatuose. Šiuo himnu mes išreiškiame dėkingumą, suprasdami, kad Mišių aukoje mūsų varganumas susitinka su Dievo gailestingumu.
Himno pradžioje kartojami angelų giesmės žodžiai Jėzui gimus Betliejuje, džiugiai sujungiantys dangų ir žemę: „Garbė Dievui aukštybėse ir žemėje ramybė geros valios žmonėms“. Po garbės himno arba, jei himnas praleidžiamas, po Gailesčio akto seka „Pradžios malda“ (Collecta), kurioje išreiškiamas Mišių aukos pobūdis, priklausomai nuo dienos ir liturginio laikotarpio. Kunigui paraginus „melskimės“ seka tylos valandėlė, kurios metu prisimename, kad stovime Dievo akivaizdoje ir kiekvienas savo širdyje apmąstome intencijas, su kuriomis dalyvaujame Mišiose. Kunigas sako „melskimės“ ir po to valandėlę tylime, - pakartojo popiežius, - kad kiekvienas galėtume pamąstyti ko mums reikia, ko norime maldoje prašyti. Tyla tai ne žodžių nebuvimas, bet nusiteikimas išgirsti kitus žodžius – savo širdies balsą, o visų pirma Šventosios Dvasios balsą. Tylos pobūdis liturgijoje priklauso nuo momento kada tylima: gailesčio akte ir po kvietimo melsti kiekvienas susitelkia savyje; po Šventojo Rašto skaitymo ir homilijos trumpai apmąstome girdėtus dalykus; po komunijos savo širdyje šloviname Dievą.
Prieš pradžios maldą tyla mums padeda susikaupti ir pamąstyti ko mes susirinkome. Labai svarbu įsiklausyti į savo vidinį balsą ir atverti sielą Viešpačiui. Galbūt pastarosios mūsų dienos buvo sunkios, gal būta skausmo, o gal džiaugėmės – sakykime tai Viešpačiui ir prašykime jo pagalbos, prašykime, kad jis būtu su mumis, prašykime užtarimo sergantiems mūsų draugams ir giminaičiams, paveskime jam Bažnyčios ir pasaulio likimą. Tylos valandėlė ir yra skirta tam, kad kunigas, surinkęs visų intencijas, jas visų vardu garsiai išsakytų Dievui. Ši malda, užbaigianti pirmąją Mišių dalį, ir yra visų intencijų „surinkimas“ (oratio collecta – surinkta malda).
Popiežius dar kartą priminė tylos akimirkos svarbą. Labai prašau kunigus, sakė Pranciškus, visada kelias akimirkas patylėti, neskubėti. Po žodžių „melskimės“ turi būti tylos akimirka. Jei nebus šio tylos momento, išblaškysime sielas.
Kunigas pradžios maldą kalba išskėtęs rankas – tai besimeldžiančiojo poza, krikščionims žinoma nuo pat pirmųjų amžių, kaip liudija Romos katakombų freskos. Kristus taip buvo ištiesęs rankas ant kryžiaus. Nukryžiuotas Kristus yra besimeldžiantis ir malda. Nukryžiuotajame Kristyje mes matome Kunigą, aukojantį Dievui patinkančią auką, aukojantį savo klusnumą.
Romos apeigų maldos yra trumpos, bet kupinos turinio. Jų meditavimas, taip pat ir ne Mišių metu, gali padėti mums geriau išmokti kaip kreiptis į Dievą, ko prašyti, kokiais žodžiais kalbėti. Liturgija tetampa mums tikrąja maldos mokykla.
