Praūžė Sekminių dvasinis viesulas mūsų širdyse ir protuose. Sekmadienis po Sekminių skirtas Šv. Trejybės paslapčiai. Tai viena iš didžiausių mūsų tikėjimo paslapčių, prie kurios turime prieiti ne proto argumentų jėga, bet mylinčia širdimi. Kalbama apie tris skirtingus asmenis Dievuje, esančius tos pačios dieviškos prigimties.
Labai labai seniai gyveno rusų vienuolis Andriejus Rubliovas (1360-1430). Jis gyveno asketišką vienuolio gyvenimą ir nuo senų laikų pagarsėjo kaip ortodoksinių ikonų ir freskų tapytojas. Laikas daug ką užneša savo užmaršties dulkėmis, tačiau įdomus pastebėjimas, kad 1966 m., kai visoje sovietų sąjungoje siautė karingosios bedievybės šmėkla, legendiniam režisieriui A.Tarkovskiui buvo leista statyti filmą apie paslaptingojo vienuolio A. Rubliovo gyvenimą. Šiame filme A. Rubliovas iškyla kaip pasaulio ir visos krikščionybės iškili asmenybė, jame išsispinduliuoja rusiškos tapatybės paveikslas.
Tikima, kad Švč. Trejybės ikonos autorius nutapė ne vieną ikoną ar freską, bet tik dėl šios vienintelės šiandien niekas neabejoja, kad jos autorius yra A. Rubliovas. Tai Švč. Trejybės ikona. Ji buvo patvirtinta kaip kanonas. Tai vienintelė ikona, kanoniškai patvirtinta Bažnyčios dokumentuose. Tuo pačiu tai ir garsiausias jo tapybos šedevras, kuriame pavaizduota Švč. Trejybė. Ikonos įkvėpimo šaltinis yra Senojo Testamento pasakojimas apie Abraomo svetingumą, aplankius jį trims angelams. A. Rubliovo trijų angelų apsilankymo ikona vaizduoja Švč. Trejybės puotą. Ikonoje matome stalą, maisto lėkštę. Ir tai dar ne viskas. Pačiame priekyje matome, kad yra viena laisva vieta. Ši, priekyje esanti laisva vieta, simbolizuoja atvirumą, svetingumą ir kvietimą prisijungti bet kuriam iš mūsų. Dievo puotoje esame laukiami VISI. Esame kviečiami gyventi Dieviškoje Trejybėje.
Taigi, ne Dievas skirsto žmones įvairiais gyvenimo likimais ir apdalina kiekvieną skirtingai. Dievas kviečia kiekvieną iš mūsų ateiti pas Jį, paaukoti ir pasidalinti savo gyvenimo talentais Dievo ir žmonių garbei.
Kunigas Egidijus ARNAŠIUS
