Sekminės – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Šių dienų Bažnyčios vaikams tai liūdesio ir džiaugsmo šventė. Liūdna, nes su Sekminėmis baigiasi metinis Velykų laikotarpis, kuris primena jaunos Bažnyčios patirtus pirmapradžius stebuklus, neįtikėtinus ir bauginančius mokinių susitikimus su Prisikėlusiu Kristumi.
Liūdna, kai matai, kad tas dvasinis liūdesys, lyg dvasinio letargo miegas, ne vieno krikščionio ir kataliko gyvenime tęsiasi ištisus mėnesius, metus, o neretai - ir ilgus dešimtmečius. O juk Sekminių užduotis yra uždegti tikėjimu ir eilinį tikintį žmogų, ir atnaujinti visą Bažnyčią.
Todėl, nežiūrint visų kišamų į Bažnyčios ratus piktosios dvasios pagalių, yra ir džiugių išgyvenimų kiekvieno tikinčio žmogaus širdyje. Apie Sekmines yra sakoma, kad jos yra Bažnyčios gimtadienis. Įdomumo dėlei pasvarstykime įdomią statistiką. Kai kas paskaičiavo, kad 20% nelaimių nutinka tiems, kurie keliauja automobiliu. Nėra saugu ir namie. Net 1% nelaimių kaip tik ištinka sėdinčiuosius namuose. Išėjimas pasivaikščioti į gatvę „atneša“ net 14% nelaimingų atsitikimų. Kelionė lėktuvu, traukiniu arba laivu garantuoja nelaimę net 16%. Ir tik 0,1% nelaimingų atsitikimų įvyksta bažnyčioje ir šių nelaimių dažniausia priežastis yra jau esamas žmoguje sveikatos sutrikimas.
Argi po viso to galima abejoti ne tik dvasine nauda būti Bažnyčios nariu?
Tiesa, jokiais laikais Bažnyčia ramaus gyvenimo negarantavo tikinčiam žmogui. Jau pirmieji apaštalai buvo žvejai, kurių gyvenimas pilnas nuotykių ir karčių nusivylimų. Didžiausias jų nuotykis buvo sutikti Mesiją. Jo ieškojo visa tauta: didžiūnai ir paprasti žmonės. Bet Mesijas savo atėjimą paženklino pakviesdamas būti savo mokiniais pirmiausia žvejus, bemokslius, neužsitikrinusius savo gyvenimo rytdiena paprastus Galilėjos žmones. Ir Evangelijos, ir bažnytinis menas dažnai prasmingai vaizduoja Jėzų ir mokinius sėdinčius valtyje audringos jūros apsuptyje.
Todėl norisi prisiminti Amerikos Taurės katamaranų lenktynes, kuriose iki praėjusio amžiaus pabaigos net 132 metus ištisai karaliavo JAV valties įgulos. Jų viešpatavimą nutraukė australų įgula 1983 m. Toje sukrečiančioje lenktynių istorijoje yra viena įdomi detalė, kuri labai primena Sekmines. Milijonai žmonių televizijos ir radijo dėka laukė lemiamo jachtų spurto. Viskas buvo paruošta: televizijų kameros, laivų įgulos ir viskas aplinkui tvyrojo lemiamo spurto laukimu. Nors ir viskas buvo paruošta, bet spurtas neįvyko. Visko buvo per daug, trūko tik VĖJO. Jachtų klasės laivų lenktynėse, jeigu nėra vėjo, reiškia nėra ir lenktynių!
Ar šiandien Bažnyčia nėra buvęs kažkada eiklus Jėzaus ir mokinių mažas laivelis, plaukęs audringomis jūromis, o šiandien virtęs tik didinga eldija, ištikta vėjo trūkumo ir veržlumo?
Sekminės – tai palankus metas melsti Šv. Dvasios atnaujinančio vėjo tikinčio žmogaus ir Bažnyčios gyvenime.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
