Šeštojo Velykų sekmadienio Evangelijos žinia – meilės įsakymas. Jėzus dar kartą kalba mokiniams ir visų laikų bažnyčiai, kad ir ką bedarytume, net ir tada, jei visko būtų su kaupu, bet nebūtų meilės, žmogaus gyvenimo kelionė būtų nueita beprasmiškai. Žmogus kviečiamas pasinerti į meilės nuotykį, mylėti tai, kas atrodytų iš pirmo žvilgsnio visiškai beprasmiška ir kvaila.
Artėja pergalės prieš fašizmą II pasauliniame kare 70-osios metinės. Gyvename įvairiais prisiminimais iš to meto kovų ir įvairiai susiklosčiusių žmonių likimų. Dr. Ernest Gordon yra parašęs atsiminimų knygą iš Tailando nelaisvės „Kelionėje per Kwai slėnį“. Šioje knygoje jis apmąsto du visiškai skirtingus Kalėdų laikotarpius japonų nelaisvėje. 1942 m. Kalėdų laikotarpiu buvo tūkstančiai amerikiečių belaisvių, kurie tarpusavyje elgėsi labai blogai: vienas nuo kito vogdavo maistą, išnaudodavo silpnesnį ir visiškai nesirūpino šalia mirštančiu buvusiu kovos draugu. Kitais metais atsirado tarp belaisvių sveikas buvęs karys, kuris slaugė šalia merdėjantį kovos draugą. Slaugytas belaisvis atsigavo ir pasveiko, o jį slaugęs karys nusilpo, susirgo ir numirė. Greitai tarp belaisvių pasklido kalbos apie gerąjį belaisvį. Vieni net įtikėjo, kad tarp jų pasirodė Kristus. Daugelis prisiminė esą krikščionys. Belaisvėje kaliniai vėl prisiminė maldą ir Šventojo Rašto tekstus. Taip neviltį ir nusivylimą pakeitė viltis ir užuojauta vienas kitam. 1943 m. Kalėdos buvo sutiktos jau kitaip: daugiau nei du tūkstančiai belaisvių susirinko bendrai maldai. Jie vis dar buvo nežmoniškai išsekę ir alkani, bet kartu gyvenimo belaisvės skausme ir kančioje. Tarp jų buvo kenčiantis ir mylintis Kristus – Tikėjimo, Meilės ir Vilties Šaltinis.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
