„Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:„Imkite Šventąją Dvasią.Kam atleisite nuodėmes,tiems jos bus atleistos,o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23)

Dievo Gailestingumo šventėje, Atvelykio sekmadienyje, Bažnyčia kviečiama į susitikimą su Prisikėlusiu Kristumi. Prieš tai prabėgę trys Jėzaus ir mokinių sielovadinės tarnystės metai tarp žmonių, gydant negales, išvarinėjant demonus ir aiškinant dangaus karalystės paslaptis, prabėgo akimirksniu. Daugelis Jėzaus mokymo paslapčių mokiniams vis dar paslaptis. Viena iš didžiausių – tai Jėzaus Prisikėlimas iš numirusių. Kodėl kančia, kodėl mirtis ant kryžiaus, kodėl vietoj karaliaus karūnos Jėzus pasirinko erškėčių vainiką? Klausimų daugiau nei atsakymų,

ir, kaip žinome iš Švento Rašto, dar daugiau papildomų klausimų užduoda moterys, kurios išvydo tuščią kapą. Atvelykio Evangelijoje Jėzus po Prisikėlimo nedelsdamas pasirodo tarp mokinių, idant tikėjimas ne susvyruotų, bet sustiprėtų. Ir, kas svarbiausia, prisikėlimo šviesoje mokiniai gauna dar vieną Jėzaus mokymo dovaną – Susitaikymo sakramentą. Tai krikščionybės kertinis akmuo, kuris leidžia pasauliui atpažinti krikščionį kaip atleidimo, susitaikymo, gailestingumo ir taikos žmogų.

Šiandien pasaulis ritasi smurto, neapykantos, pavydo ir nesuvaldomo gobšumo pakalne. Prisikėlęs Jėzus atsisveikinimui su mokiniais kvies juos kopti ant Taboro kalno, idant visas žmonijos ir Bažnyčios tarnystės džiaugsmas būtų ne leistis žemyn pakalne, bet kopti į viršų ir kelti kitus.

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Airija