Devintasis, paskutinis „Amoris laetitia" skyrius – apie santuokos ir šeimos gyvenimą gaivinantį dvasingumą.
Jei šeimai pavyksta sutelkti dėmesį į Kristų, Jis suvienija ir apšviečia visą šeimos gyvenimą. Skausmai ir sunkumai išgyvenami bendrystėje su Viešpaties kryžiumi, o Jo apkabinimas leidžia pakelti blogiausias akimirkas. Karčiomis šeimos dienomis būtent vienijimasis su apleistu Jėzumi gali padėti išvengti santykio nutraukimo.
Šeimos pamažu, „padedamos Šventosios Dvasios malonės, siekia šventumo per santuokinį gyvenimą, dalyvaudamos Kristaus kryžiaus slėpinyje, sunkumus ir kančias perkeičiančiame į meilės auką“.
Kita vertus, džiaugsmo, poilsio ar šventės momentai, taip pat lytiškumas išgyvenami kaip dalyvavimas pilnatviškame Prisikėlusiojo gyvenime. Sutuoktiniai savo įvairiais kasdieniais veiksmais įpavidalina „dieviškąją erdvę, kurioje galima patirti prisikėlusio Viešpaties mistinį artumą“.
Malda šeimoje yra viena tinkamiausių priemonių velykiniam tikėjimui išreikšti bei sustiprinti. Kasdien galima surasti kelias minutes drauge pabūti gyvojo Viešpaties akivaizdoje, išsakyti tai, kas rūpi, pasimelsti prašant to, ko reikia šeimai, pasimelsti už tą, kuriam tą akimirką sunku, paprašyti pagalbos mylėti, padėkoti už gyvenimą ir gerus dalykus, paprašyti Mergelės Marijos motiniškos globos.
Ištariant kelis paprastus žodžius, ta maldos akimirka gali būti didžiausias gėris šeimai.
Dvasingumo lobis daugeliui šeimų yra įvairios liaudies pamaldumo apraiškos. Bendruomeninio maldos kelio viršūnė yra bendras dalyvavimas Eucharistijoje, pirmiausia sekmadieninio poilsio kontekste. Jėzus beldžiasi į šeimos duris norėdamas dalytis su ja Eucharistine vakariene (plg. Apr 3, 20). Ten sutuoktiniai gali vis iš naujo užantspauduoti velykinę sandorą, kuri juos suvienijo ir atspindi ant kryžiaus užantspauduotą Dievo Sandorą su žmonija.
Eucharistija yra Naujosios Sandoros sakramentas, kuriuo sudabartinamas Kristaus atperkamasis darbas (plg. Lk 22, 20). Taip išryškinami tvirti saitai, santuokinį gyvenimą siejantys su Eucharistija (378).
Eucharistijos maistas yra jėga ir paskata kasdien gyventi santuokine sandora kaip „namų Bažnyčia“.