Penktojo Gavėnios sekmadienio tema – žmogaus mirtis ir viltis amžinuoju gyvenimu. Evangelinio pasakojimo centre – Lozoriaus prikėlimas iš numirusių. Šiame Evangelijos pagal Joną skaitinyje daug minčių gali rasti sergantieji įvairiomis kūno negaliomis.
Prisipažinkime, kad susirgus patiems arba slaugant artimą ligonį mus ne vieną aplanko juodžiausios gyvenimo mintys: „Kodėl man, už ką ir kada pagaliau pasveiksiu?“
Tačiau Jėzus šiame nutikime su labai artimu sau bičiuliu Lozoriumi ir jo seserimis pateikia mums nemažai atsakymų į gyvenimo prasmės ir kokybės klausimus. Kviečia ieškoti vilties Dievuje net tamsiausioje mūsų gyvenimo valandoje.
Taigi Jėzaus atsakymai kiekvienam mūsų, kurie kenčiame kūno, o neretai ir dvasios negalavimus:
„Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei – kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus“ (Jn 11, 4). Ar mokame ligą priimti kaip Dievo siųstą ženklą į save pažvelgti naujomis dvasinėmis akimis ir apsvarstyti jau nueitą gyvenimo kelią bei padaryti tam tikras išvadas?
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Laimingas žmogus, kuris gali daug ko stokoti, bet išlaikyti tvirtą tikėjimą. Jėzaus bene pagrindinė per visas Evangelijas mus pasiekianti žinia yra Tikėjimo malonė, kuri kokybiškai keičia žmogaus gyvenimą laimės ir prasmės nuojauta, ne tik čia ir dabar, bet ir amžinybėje.
Ir galop Jėzaus galingas šauksmas prie kapo: „Lozoriau, išeik!“ (Jn 11, 43) yra kvietimas ir kiekvienam iš mūsų nusimesti dvasinės mirties ženklą nuo savo gyvenimo ir prabusti naujam gyvenimui su Jėzumi. Tai ir yra Gavėnios meto žinia, prasmė ir reikšmė kiekvienam iš mūsų – atnaujinti save Dievo pasauliu, kuriame nėra mirties, nėra daugiau jokios baimės, nes už mus numirė Kristus, kad mes gyventume amžinai.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
