„Saugokimės nerimtų fantazijų ir stabų. Tik Dievas mus myli kaip tėvas; Jis visada mūsų laukia“, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje. Šią dieną pirmasis skaitinys iš Išėjimo knygos pasakoja apie garsųjį Izraelio tautos neištikimybės ir stabmeldystės atvejį – aukso veršio garbinimą. Ir šiandien, pasak popiežiaus, žmonės dažnai renkasi stabus. Ir šiandien savęs turime klausti kas mums svarbiau – Viešpats ar mūsų dienų stabai.
„Užmirštame Dievą, kuris mus sukūrė, kuris mus užaugino, kuris mus lydėjo per gyvenimą. Dievui tai didis nusivylimas. Daug kartų apie tai kalbama Evangelijos palygimuose. Jėzus pasakoja apie žmogų, kuris įveisė vynuogyną, tačiau visas sumanymas žlugo, nes darbininkai panoro viską pasisavinti. Žmogaus širdis visada nerami. Žmogus nepatenkintas Dievu, jo ištikima meile. Žmogaus širdis linksta į neištikimybę; leidžiasi gundoma“.
„Dievas yra nusivylęs dėl savo tautos neištikimybės. Ir mes esame Dievo tauta. Mes žinome kas dedasi mūsų širdyse, suprantame, kad kiekvieną dieną keliaudami turime būti atsargūs, kad nenuklystume nuo kelio, kad nepasiduotume fantazijoms, supasaulėjimui, neištikimybei. Manau, kad mums išeis į gera jei šiandien paklausime Viešpatį ar jis mumis nenusivylė: „Sakyk, Viešpaties, ar nenusivylei manimi?“. Kažkiek tikriausiai taip. Turėkime mintyse šį klausimą“.
„Pagalvokime apie Dievo nusivylimą. Jis mus sukūrė iš meilės, o mes meilę suprantame kaip gerovę, ieškome meilės ne Jame, bet kitur. Mes tolstame nuo Dievo, kuris mus užaugino. Šios mintys labai tinka gavėniai. Jos mums išeis į gera. Kiekvieną dieną pasitikrinkime sąžinę: „Viešpatie, tu man išsvajojai ateitį, o aš nuo tavęs nutolau. Sakyk, ką man daryti, kad pas tave sugrįžčiau“. Nustebę pamatysime, kad jis visada mūsų laukia, kaip tėvas paklydėlio sūnaus. Jis vis žiūri į tolį, laukdamas jo sugrįžtančio“. (Vatikano radijas)
