7 eilinio sekmadienio homilija
Jėzus savo sekėjams įsakmiai primena: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5,48). Jėzus nekviečia būti gudriais, versliais, sėkmingais, bet kviečia būti tobulais. Ir labai aukštai iškelia tobulumo kartelę – būti panašiems į dangiškąjį Tėvą, kuris myli net nusidėjėlius ir „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5,45).
Mes visi esame pašaukti į šventumą ir tai turi būti kiekvieno Jėzaus sekėjo svarbiausias siekinys. Mes galime pasirinkti įvairiausias tarnystes - medikų, inžinierių, pedagogų, socialinių darbuotojų, galime gyventi santuokoje ar pasirinkti dvasinį luomą, bet mus visus turi jungti šventumo siekimas. Kunigų knygoje skaitome Viešpaties žodžius: „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas“ (Kun 19,1).
Apaštalas Paulius aiškina, kodėl mes turime siekti šventumo: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ (1 Kor 3,16). Žmogus nėra daiktas, kuriuo kažkas gali pasinaudoti, o paskui, kaip nereikalingą, išmesti į sąvartyną. Jis yra Dievo šventovė, todėl pirmaeilis jo uždavinys gerbti save, kaip šventovę ir atitinkamai elgtis.
Kas sudaro šventumo esmę? Kolonos, ant kurių turi būti statomas šventumas yra tiesos laikymasis ir meilės praktika. Tiesa reikalauja pripažinti Dievą, kaip mūsų Kūrėją ir gerbti žmogų, kaip Dievo kūrinį. Tiesa taip pat atmeta bet kokios rūšies stabmeldybę. Per visą Senąjį Testamentą skamba raginimas nusigręžti nuo stabų. Kunigų knygoje skaitome: „Nesikreipkite į dvasias ir kerėtojus, – jų patarimo neieškokite, kad nebūtumėte jų suteršti“ (19,31).
Stabmeldystė yra aktuali ir mūsų laikais. Kiekvieną savaitę „Delfi“ portalas pristato Lolitos horoskopus, pagal kuriuos pataria tvarkyti savo gyvenimą. Internetinis portalas „Lietuvos rytas“ reklamuoja astrologės Skirmos patarimus. Portalas „Kauno diena“ dalinasi Sidonijos astrologinėmis prognozėmis. Panašių dalykų pilna komercinė televizija. Juo mažiau žmonėse tikėjimo, juo daugiau prietarų ir stabų – horoskopų, magijos, burtų ir jiems panašių dalykų.
Kunigų knygoje detaliai nurodomas šventumo kelias: „Kiekvienas gerbs savo motiną ir tėvą“ (Kun 19,3). „Nevogsite, nesielgsite apgaulingai ir vieni kitiems nemeluosite“ (19,11). „Neengsi savo artimo, neplėšikausi“ (19,13). „Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui“ (19,17). „Nesielgsi neteisingai, darydamas sprendimą“ (19,15). „Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš savo tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį“ (19,18). „Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo“ (19,32). „Laikysitės visų mano įstatų bei visų mano įsakų ir juos vykdysite“ (19,37).
Kalno pamoksle Jėzus dar labiau praplėtė meilės ribas: reikia mylėti ne tik gerus ir mus mylinčius žmones, bet visus, net savo priešus. Jis kalbėjo: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5,44-45).
Ką reiškia mylėti savo priešus? Ką reiškia gavus per dešinį skruostą, atsukti kairįjį? Pasaulio vaikų išmintis priešų meilę laiko kvailyste. Tačiau apaštalas Paulius pastebi: „Tegu niekas savęs neapgaudinėja. Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė“ (1 Kor 3,19). Reikalaujama priešų meilė - tai ne gražios emocijos, bet gražūs darbai ir, visų pirma, atlaidumas: „Jei jūs atleisite žmonėms, jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums“ (Mt 6,14). Atsukti antrą skruostą – tai vaizdingas išsireiškimas, raginantis pasipriešinti norui nekęsti ir keršyti.
Dievo žodis mus visus kviečia į šventumą ne tam, kad mus padarytų nelaimingus, priešingai, kad išskleistume, kas mūsų prigimtyje yra gražiausio ir tokiu būdu taptume laimingiausiais žmonėmis. Arkivysk. Teofilius net kalėjimuose ir lageriuose jautėsi laimingas, nes giliai tikėjo, kad Dievas lydi jį kančios keliuose, kad kentėdamas yra panašiausias į savo Mokytoją Jėzų Kristų.
Arkivysk. Sig. Tamkevičius
