Danielio Pittet knygos italų kalba viršelis - RV
PASIDALINK:
„Tėve, jums atleidžiu“ – taip skamba šveicaro Danielio Pittet, šiandien 58 metų amžiaus vyro, bibliotekininko ir šešių vaikų tėvo, vasario 16-ąją pasirodysiančios knygos pavadinimas. Šioje knygoje yra aprašomas susidūrimas Fribūre su kunigu pedofilu, vienuoliu kapucinu, ir ketverius metus, nuo 1968 iki 1972, trukęs lytinis išnaudojimas, jo paliktos žaizdos ir sunkus kelias atsistoti, kaip sako Pittet, „ant kojų“, pagyti atleidimo, maldos ir kitų pagalbos dėka.
Ši knyga nėra pirmas Danielio Pittet liudijimas, greičiau tai ankstesnių liudijimų apibendrinimas. Dar 1990 metais jis pranešė apie savo prievartautoją vyskupijai, po to civilinei teisėsaugai, ne kartą kalbėjo televizijoje ir dalijo interviu. Jau daug metų Pittet stengiasi keisti „tylos“ nuostatą bažnytinėje aplinkoje. Kita vertus, jis nepamiršta pasakyti, kad 90 procentų lytinio išnaudojimo įvyksta šeimyninėje aplinkoje ir dauguma išnaudotojų, deja, patys kadaise buvo išnaudojimo aukos.
Taip pat reikia pridurti, kad Pittet buvo ir išliko labai aktyvus katalikas pasaulietis. Pavyzdžiui, Pašvęstojo gyvenimo metų proga, 2015, jis surinko ir išleido įvairius vienuolių liudijimus knygelėje „Mylėti tai atiduoti viską“. Ši knygelė buvo pristatyta popiežiui Pranciškui, padarė jam didelį įspūdį, ir su jo pritarimu buvo atspausdinta daugybe kopijų, dalijama įvairiomis progomis, taip pat ir per Pasaulines jaunimo dienas Krokuvoje. Būtent per tuos susitikimus popiežius Pranciškus, sužinojęs apie Danielio istoriją, padrąsino jį viešai paliudyti ir sutiko jai parašyti pratarmę. Danielis viename interviu yra pasakęs, kad iš knygos gautą pelną skirs lytiškai išnaudotiems vaikams Ukrainoje, seksualinio „turizmo“ aukoms. Toliau pateikiame popiežiaus Pranciškaus pratarmės vertimą.
Popiežiaus Pranciškaus pratarmė
Tapusiam pedofilo auka yra sunku papasakoti tai, ką patyrė, aprašyti po daugelio metų išlikusias traumas. Dėl šios priežasties Danielio Pittet liudijimas yra būtinas, vertingas ir drąsus.
Susipažinau su Danieliumi Vatikane 2015 metais, Pašvęstojo gyvenimo metų proga. Jis norėjo plačiai paskleisti knygą pavadintą „Mylėti tai atiduoti viską“ apie vienuolių vyrų ir moterų, kunigų ir pašvęstųjų liudijimus. Negalėjau įsivaizduoti, kad šis entuziastingas ir Kristumi susižavėjęs vyras galėtų būti kunigo išnaudojimo auka. Bet būtent apie tai man jis papasakojo, ir jo kančia mane labai palietė. Dar kartą pamačiau gąsdinančią lytinių išnaudojimų žalą ir ilgą bei skausmingą kelią, kuris laukia aukų.
Esu laimingas, kad kiti šiandien gali perskaityti jo liudijimą ir atskleisti iki kiek blogis gali įžengti į Bažnyčios tarno širdį. Kaip gali kunigas, tarnaudamas Kristui ir Bažnyčiai, padaryti tiek blogio? Kaip gali pašvęsti savo gyvenimą vaikų vedimui link Dievo, o po to pradėti juos ryti iki tokio laipsnio, kurį pavadinau „velniška auka“, griaunančia tiek aukos, tiek Bažnyčios gyvenimą? Kai kurios aukos atėjo iki savižudybės. Šie mirusieji apsunkina mano širdį, mano ir visos Bažnyčios sąžinę. Jų šeimoms išreiškiu savo meilės ir skausmo jausmus, ir, nuolankai, prašau atleidimo.
Kalbama apie visišką baisybę, apie pasibaisėtiną nuodėmę, radikaliai priešingą visam tam, ko moko Kristus. Jėzus naudoja labai griežtus žodžius prieš tuos, kurie daro bloga vaikams: „kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje“ (Mt 18,6).
Mūsų Bažnyčia, kaip priminiau 2016 birželio 4 laiške „Kaip mylinti motina“, turi rūpintis ir su ypatingu meilumu saugoti silpniausius ir bejėgius. Pareiškėme, jog mūsų pareiga yra parodyti didžiausią griežtumą kunigams, kurie išduoda savo misiją, ir hierarchijai, kardinolams ar vyskupams, kurie juos saugotų, kaip tai jau įvyko praeityje.
Nelaimėje Danielis Pittet galėjo pamatyti ir kitą Bažnyčios veidą, ir tai jam leido viltis žmonėmis ir Dievu. Mums pasakoja taip pat apie jėgą maldos, kurios niekada neapleido ir kuri jį guodė tamsiausiomis valandomis.
Jis nusprendė sutikti savo kankintoją po keturiasdešimties metų, pažvelgti į akis žmogui, kuris jį sužeidė giliai sieloje. Ir jam ištiesė ranką. Sužeistas vaikas šiandien yra vyras stovintis ant kojų, trapus, bet ant kojų. Mane giliai palietė jo žodžiai: „daug žmonių nepajėgia suprasti, kad aš jiems nejaučiu neapykantos. Atleidau ir ant šio atleidimo pastačiau savo gyvenimą“.
Dėkoju Danieliui, nes panašūs į jo liudijimai griauna sieną tylos, kuri užgniaužė skandalus ir kančias, apšviečia baisią šešėlio zoną Bažnyčios gyvenime.
Atveria kelią teisingam atitaisymui ir susitaikymo malonei, padeda ir pedofilams įsisąmoninti apie baisias savo veiksmų pasekmes.
Meldžiuosi už Danielį ir visus, kaip ir jis, sužeistus savo nekaltume, kad Dievas juos pakeltų ir juos išgydytų, ir visiems mums duotų savo atleidimą ir gailestingumą.
Pranciškus, 2016 gruodžio 6 d.
(Vatikano radijas)
