Prieš keturis metus, 2013 vasario 11-ąją, kardinolų konsistorijoje popiežius Benediktas XVI lotynų kalba perskaitė trumpą pareiškimą, kuris daugeliui buvo tarsi „žaibas iš dangaus“.
„Brangieji broliai, - sakė Benediktas XVI, - sukviečiau jus į šią konsistoriją ne tik dėl trijų kanonizacijų, bet taip pat norėdamas jums pranešti apie labai svarbų Bažnyčios gyvenimui sprendimą. Daug kartų sąžinėje Dievo akivaizdoje apsvarstęs, pasiekiau tikrumą, jog mano jėgos, dėl senyvo amžiaus, jau nepakankamos, kad galėčiau deramai vykdyti Petro tarnystę.
Puikiai suprantu, kad ši tarnystė, dėl savo dvasinės reikšmės, turi būti vykdoma ne tik darbais ir žodžiais, bet taip pat kančia ir malda. Vis dėlto, šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai kintančiame ir blaškomame tikėjimo gyvenimui svarbių klausimų, Petro laivo vairavimui ir Evangelijos skelbimui reikalingos ne tik dvasios, bet ir kūno jėgos, jėgos, kurios pastaraisiais mėnesiais manyje tiek nusilpo, kad turiu pripažinti nesąs pajėgus gerai vykdyti man patikėtą tarnystę. Dėl to, puikiai suprasdamas šio sprendimo rimtumą, būdamas visiškai laisvas, pareiškiu, jog atsisakau Romos Vyskupo, Šventojo Petro Įpėdinio tarnystės“.
Popiežius Benediktas nurodė, kad jo pontifikatas pasibaigs to paties vasario mėnesio 28 dieną, 20 valandą. Jis taip pat, išreikšdamas savo troškimą dalyvauti Bažnyčios gyvenime per maldą, pažadėjo klusnumą savo įpėdiniui, kuriuo tapo kardinolas iš Argentinos, Jorge Mario Bergoglio, išrinktas 2013 kovo 13 dieną ir priėmęs Pranciškaus vardą.
Benedikto XVI sprendimas daugeliu požiūriu buvo be precedento, net ir lyginant su popiežiaus Celestino V atsistatydinimu 13 amžiaus pradžioje. Tam tikra prasme jis sukūrė naują dvasinę ir teologinę situaciją, kuri tebėra apmąstoma. Kita vertus, buvo sukurta nemažai sąmokslo teorijų apie tai, kas „atstatydino“ popiežių, tačiau pats Benediktas XVI ir jo artimiausi bendradarbiai ir bičiuliai galėjo patikslinti apie tikruosius motyvus. Lemiamą įtaką sprendimui, subrandintam tyloje ir išsakytam, iki viešo pareiškimo, tik keletui asmenų, turėjo 2012 metų kovo mėnesio kelionė į Kubą ir Meksiką. Ji buvo labai entuziastinga, sėkminga, tačiau taip pat labai intensyvi ir sunki. Po jos popiežius Ratzingeris, patariamas ir savo gydytojo, suprato, jog vargu ar dar pajėgs ištverti tokią ilgą, savo distancija ir trukme, kelionę. O juk tų pačių metų vasarą, liepos pabaigoje, laukė milijoninis Pasaulinių Jaunimo Dienų susitikimas Brazilijoje, Rio de Žaneire.
Galima prisiminti, kad 2016 rugsėjo mėnesį buvo išleista Benedikto XVI knyga - interviu, parengta su jo ilgamečiu pašnekovu Peter Seewald, pavadinta „Paskutinieji pokalbiai“. Atsistatydinimo klausimas nebuvo aplenktas, pačiam Benediktui XVI dar kartą pakartojant, jog tai buvo laisvas sprendimas ir paaiškinant jo aplinkybes.
Po atsistatydinimo Benediktas XVI po trumpo laikotarpio popiežių vasaros rezidencijoje Romos apylinkėse Kastelgandolfe persikėlė į mažą butelį Vatikane, Vatikano miesto valstybės sodų ramybėje. Čia jis gyvena iki šiol, melsdamasis ir priimdamas svečius. Pranciškus ne kartą apie savo santykius su popiežiumi emeritu yra kalbėjęs kaip apie santykius su „išmintingu seneliu“, su kuriuo galima pasikalbėti ir paklausti patarimo.
T. Federico Lombardi SJ, buvęs Šventojo Sosto spaudos salės ir Vatikano radijo direktorius, artimas Benediktas XVI bendradarbis, lydėjęs jį visose kelionėse ir daugybėje susitikimų Vatikane, šiuo metu „Ratzingerio fundacijos“ pirmininkas, mūsų radijui pasakojo reguliariai sutinkąs popiežių emeritą.
„Kalbant apie suvokimą, apie dvasinę ir protinę būklę, ji yra labai puiki, ir tikras malonumas pabūti kartu. Žinoma, laikas bėga ir fizinės jėgos nedidėja, tačiau protinės ir dvasinės yra puikios“, - pasakojo t. Lombardi. (Vatikano radijas)
Benedikto XVI figūra - ANSA
