Kalbėdamas apie smurto mūsų visuomenėje priežastis, arkivyskupas Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, kad dažnai kaip pagrindinė smurto priežastis yra įvardijamas nesupratimas, kas yra smurtas, kylantis iš to, jog suaugę žmonės patys vaikystėje yra gavę lupti ir dėl to nesupranta, kodėl tai blogai. „Taip, tai tiesa, kad žmonės, patyrę smurtą, patys dažnai smurtauja, – sakė arkivyskupas. – Bet per mažai kalbama apie kitus svarbius mūsų visuomenės faktorius, kurie lemia smurtavimo problemą. Vienas iš svarbiausių tokių faktorių yra girtuoklystė. Jei pažiūrėsime į šeimas, kuriose yra smurtaujama, labai dažnai šios šeimos turi problemų dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių. Dėl priklausomybių žmogus nebegali savęs suvaldyti, drausminimas virsta smurtavimu – tėvai prieš vaikus ar tėvai vienas prieš kitą. To šaknys labai dažnai yra priklausomybė nuo alkoholio.“
Arkivyskupas kvietė giliau apmąstyti smurto priežastis, pažiūrėjus į kasmet Lietuvoje padaromų abortų skaičių ir bandant suvokti, kiek negimusių kūdikių buvo nužudyta per ilgesnį laikotarpį. „Toks smurtavimas prieš negimusį kūdikį, jo žudymas ir nebereagavimas, į kokį žiaurumą yra leidžiamasi, net ir savo atžvilgiu, turi poveikį žmogaus mąstymui ir elgesiui. Jei leidžiame daryti abortus tokiu mastu, kokiu pas mus tai vyksta, turime žinoti, kad tai taip pat turės pasekmių žmonių sąmonėje ir pasąmonėje“, – sakė arkivyskupas.
Ganytojas taip pat atkreipė dėmesį į sovietmečio palikimą, ypač patyčias – kito žudymą žodžiu, aiškiai matomą mokyklose, tačiau pastebimą ir kitur mūsų visuomenėje. Arkivyskupas pabrėžė, kad šalia kultūrinių iš sovietmečio paveldėtų smurto priežasčių, turime kalbėti ir apie vidines žmonių žaizdas, kurių šaknys dažnai slypi vaikystėje. Vaikai, augę šeimose su alkoholizmo problema, nepatyrę sveikos tėvų meilės, išgyvenę tėvų skyrybas, – visa tai turi pasekmių visam gyvenimui. Todėl kalbant apie smurtą, reikia mąstyti ir apie tai, kaip Lietuvoje išplitęs alkoholizmas, koks yra skyrybų skaičius.
Arkivyskupas kalbėjo, kad gerai suvokus gilias smurto priežastis, bus aišku, kad negalime tikėtis pernelyg greito rezultato kovoje su smurtu. Priemonės turi būti nukreiptos ne į greitą rezultatą, o į esminius pokyčius, kurie greitai nevyksta. Reikia kompleksinių priemonių. Kalbėdamas apie Bažnyčios vaidmenį, ganytojas minėjo Bažnyčios institucijų vykdomą nuoseklų sužadėtinių rengimą šeimai. Taip pat tikybos mokytojų ir katechetų darbą su jaunimu, įtraukiant į rengimą sakramentams tėvus ir taip siekiant, kad tėvai dalyvautų vaikų ugdyme, suvoktų savo atsakomybę ugdant vaiko dorybes. Arkivyskupas taip pat kalbėjo apie Bažnyčios darbą, vykdant programas, skirtas padėti sveikti nuo priklausomybių, teikti pagalbą priklausomų žmonių artimiesiems, gydyti vidines žaizdas. Jei norime sveikos visuomenės, reikia dar atkakliau dirbti visose šiose srityse.
Arkivyskupas ragino kiekvieną nelikti abejingą, išmokti būti pasaulio šviesa, kuria būti esame pašaukti, gilinti ryšį su Dievu, stiprinti savo šeimų gyvenimą, tačiau nepamiršti esančių šalia – prisidėti prie smurto mažinimo, siekti, kad sergantys priklausomybės ligomis sulauktų pagalbos, kad šeimos Lietuvoje stiprėtų. „Dievas telaimina mus ir duoda jėgų, kad galėtume kartu dirbti, spręsti mūsų visuomenės problemas, kad pajėgtume kurti iš tikrųjų sveiką ir stiprią visuomenę“, – užbaigė arkivyskupas.
Vilniaus arkivyskupija
