Po Kalėdų prasideda eilinis liturginių metų laikotarpis, tačiau mūsų krikščioniškojo gyvenimo centre visuomet yra Jėzus – pirmasis ir paskutinysis Tėvo Žodis, Visatos Viešpats, pasaulio Išganytojas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
„Jis yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo centras - Jėzus Kristus. Jėzus Kristus mums apsireškia, leidžia save mums matyti ir kviečia, kad su juos susipažintume, kad jį atpažintume savo gyvenime. Kartais tenka girdėti žmones sakant, kad jie labai pamaldūs šventiesiems, kad jie puikiai žino įvairių šventųjų vietų istoriją. Ir tai gerai. Šventųjų pavyzdys ir užtarimas labai svarbus. Tačiau visko centras turi būti Jėzus Kristus. Be Jėzaus Kristaus nebūtų šventųjų. Dėl to turime savęs klausti: ar Jėzus Kristus yra mano gyvenimo centre? Koks mano santykis su Jėzumi Kristumi?“
„Mes dažnai kartojame trumpą maldą: Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai“. Tik, deja, - sakė popiežius, - dažnai mes ją kartojame nemąstydami, kaip papūgos. O juk tai šlovinimo malda. Aš tave šlovinu Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia! Turime tylia malda šlovinti Dievo Tėvo didybę; turime šlovinti Jėzų ir jam sakyti: “Tu esi vienintelis; tu esi pradžia ir pabaiga; noriu su tavimi būti viską gyvenimą, visą amžinybę“. Turime atmesti viską, kas mums trukdo šlovinti Jėzų“.
Turime pažinti Jėzų, turime jį šlovinti ir trečia, - pridūrė popiežius, - turime juo sekti. „Krikščioniškas gyvenimas nėra sudėtingas, tačiau mums nuolatos reikia Šventosios Dvasios pagalbos, be kurios patys toli nenueitume. Mums reikia malonės, kuri mumyse vis gaivintų troškimą pažinti Jėzų, jį šlovinti ir juo sekti. Mūsų krikščioniškam gyvenimui nebūtini dideli, nepaprasti dalykai; reikia tik tų trijų paprastų, bet esminių dalykų. Melskime Viešpatį: tesuteikia jis mums malonę pažinti Jėzų, jį šlovinti ir juo sekti“. (Vatikano radijas)
