Kristaus Apsireiškimo arba Trijų Karalių šventė primena Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje ir karališkos pagarbos atidavimą gimusiam Mesijui, o tuo pačiu primena, kad Dievas apsireiškia tiems, kurie jo ieško.
Evangelijoje nekalbama, kas buvo tie Rytų išminčiai, kiek jų buvo ir iš kur jie atvyko, todėl Šventojo Rašto tyrinėtojams belieka spėlioti. Tie „Rytai“, apie kuriuos mini evangelistas – tai teritorija už Jordano į rytus: pirmiausia didžiulė sirų - arabų dykuma, paskui Mesopotamija ir Persija. Senajame Testamente visos šios vietovės vadintos Rytais. Ne tik žydai, bet ir persai pagal Zaratusrtos tikėjimo tradiciją laukė gelbėtojo. Istoriškai yra visiškai tikėtina, kad žinios apie žydų laukiamąjį Mesiją – Gelbėtoją buvo paplitusios ir Persijos išminčių tarpe. Šios istorinės aplinkybės tyrinėtojams yra įdomios, bet mums - ne pačios svarbiausios.
Pasakojime apie Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje svarbiausia yra tai, kad žmonės, buvę toli nuo aiškesnio Dievo pažinimo, tyrinėjo juos supantį pasaulį ir ieškojo atsakymo į giliausius žmogiškos būties klausimus. Kaip šiandien, taip ir anuomet ne visi buvo panašūs į Rytų išminčius. Daugelis rūpinosi tik buitiniais dalykais ir nesivargino, ieškodami juos supančios tikrovės gilesnio suvokimo.
Rytų išminčiai, tyrinėję persų religiją apie gerojo dievo ir piktosios dvasios kovą bei gelbėtojo atėjimą, vienu metu pastebėjo patekėjusią ryškią žvaigždę. Anuomet buvo tikima, kad žmogui gimus pateka jo žvaigždė. Horizonte iškilusi ryški žvaigždė įtaigojo išminčius, kad tai gimusio Gelbėtojo žvaigždė. Vidinis balsas buvo tiek stiprus, kad jie ryžosi leistis į ilgą ir sunkią kelionę. Anuomet kelionė dykumos keliais iš tiesų buvo sunki.
Atvykę į Jeruzalę išminčiai klausinėjo apie gimusį karalių ir net neįtarė, koks jiems gresia pavojus. Jeruzalės karalius Erodas buvo pagarsėjęs tironas, nužudęs net du savo sūnus. Jis negailestingai šalino iš kelio visus, kuriuos įtardavo, kaip potencialus kandidatus į jo sostą.
Erodo žvalgai netruko painformuoti karalių apie Jeruzalėje pasirodžiusius svetimšalius, klausinėjančius apie gimusį Karalių. Tuomet Erodas susikvietė aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur galėjęs gimti Mesijas. Remdamiesi pranašų žodžiais, Rašto aiškintojai nurodė Betliejų. Erodas tuojau sukūrė planą, kaip atsikratyti gimusio Mesijo – jam padės karaliaus klastos neįžvelgiantys išminčiai. Karalius paprašė išminčius, kad suradę Betliejuje gimusį Mesiją jam praneštų, nes ir jis norįs jį pagerbti.
Išminčiai nuvyko į Jeruzalės pašonėje esantį Betliejų, surado gimusį Kūdikį ir karališkai jį pagerbė aukso, smilkalų ir miros dovanomis. Tačiau sapne Dievo įspėti jie negrįžo į Jeruzalę, bet kitu keliu pasuko į savo gimtąjį kraštą.
Šis Evangelijos pasakojimas apie Rytų išminčius visais laikais buvo ir lieka aktualus, nes kalba ne tik apie tolimą su Jėzaus gimimu susijusį įvykį, bet ir primena, kad Dievas leidžiasi surandamas tų, kurie jo ieško. Erodas atstovauja Dievo neieškančius ir, kas blogiausia, nuodėmėje pastoviai gyvenančius žmones. Laisvai įsileidžiamas blogis neleidžia jiems priartėti prie Dievo. Dėl šios priežasties Jėzus, skelbdamas apie prisiartinusią Dievo karalystę, visų pirma, ragino atsiversti, tai yra, palikti nuodėmės kelią.
Trijų Karalių šventė tepaskatina patyrinėti, kiek mes patys ieškome Dievo artumo, o gal ir mums kažkas kliudo šitoms paieškoms. Jei pastebėtume, jog perdėtai domimės tik medžiaginėmis vertybėmis, o į dvasines nekreipiame dėmesio, tai būtų ženklas, kad kažką reikia keisti.
Arkivysk. Sig. Tamkevičius
