Gyvename praėjusiais Sausio 13 d., Lietuvos laisvės gynėjų dienos, įspūdžiais. Sausis paženklintas terorizmo krauju Prancūzijoje, vos ne kas savaitę gauname bauginančias žinias apie krikščionių persekiojimą Sirijoje, islamo fanatikų siautėjimus ir griovimus krašte, kuris buvo, yra ir, tikime, išliks krikščionybės lopšys su jame esančia gyva krikščionių mažuma, kalbančia jau naująja aramėjų, tačiau vis tiek Jėzaus gimtąja kalba.
Werdeno mieste, Vokietijoje, yra katalikų bažnyčia, ant kurios stogo užkelta akmeninė avinėlio skulptūra. Sakoma, kad, kai bažnyčios statyba jau ėjo į pabaigą, netikėtai nuo aukštų bažnyčios pastolių nukrito vienas statybininkų. Visi buvę aplink tuoj suprato, kad skulptorius-mūrininkas turbūt jau žuvęs, bet visų nuostabai ir džiaugsmui skulptorius liko gyvas vos su keletu įbrėžimų ir nubrozdinimų. Kaip tai atsitiko? Pasirodo, kad tuo metu pro bažnyčią traukė avių būrys ir krisdamas menininkas pataikė nukristi tiesiai vienam avinui ant sodriai vilna apžėlusios minkštos kupros. Avinas žuvo, bet žmogus liko gyvas. Stebuklingo gyvybės išsaugojimo atminimui menininkas iš akmens išskaptavo avinėlio atvaizdą ir užkėlė aukštai ant bažnyčios stogo...
Sekmadienio Evangelijoje Jonas Krikštytojas Jėzų pristato mokiniams kaip Dievo avinėlį. Šių dienų pasaulis, nusisukęs nuo Jėzaus mokymo ir evangelinių patarimų, kol kas skęsta smurto, neapykantos, įtarumo ir susipriešinimo liūne. Šiandien nusižeminimas, kuklumas, dora ir pareigingumas viešai įvardijami kaip šių laikų kvailystė ir beprasmybė. Ir vis tik, o gal ir mes, kaip pirmieji Jėzaus mokiniai, pabandykime paklausti: „Mokytojau, kur gyveni?“
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
