Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama gerinti žmonių gyvenimo kokybę, kurti modernią ir konkurencingą ekonomiką, yra viena iš esminių ES Bendrosios žemės ūkio politikos, o tuo pačiu ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) dalių. Todėl skatinant šalies ūkininkus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, veiksmingo gamtos išteklių valdymo, biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo, ateinančio laikotarpio parama susieta su Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimais.
Valstybinė miškų tarnyba informuoja apie galimą žemės mokesčio perskaičiavimą
Artėjant lapkričio 15–ajai – žemės mokesčio mokėjimo datai, Valstybinė miškų tarnyba informuoja apie galimą žemės mokesčio perskaičiavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.
Kokia parama galės pasinaudoti bitininkai nuo 2023-ųjų?
2023-2027 metais bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinių lėšų.
Neršia lašišinės žuvys – nerekomenduojame plaukti nusekusiomis upėmis
Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu Lietuvos upėse neršia margieji upėtakiai, šlakiai ir lašišos. Lašišinių žuvų išteklius neigiamai veikia ne tik žvejyba, brakonieriavimas, ekosistemų kaita dėl užtvankų, melioracijos, taršos, biologinių invazijų, klimato kaitos, bet ir neatsakingas pramogavimas vandens telkiniuose ikrų vystymosi lizduose periodu.
Labdaros organizacijos, dalijančios maistą, kviečiamos kreiptis paramos
Žemės ūkio ministerija primena, kad labdaros ir paramos organizacijos, surenkančios maistą iš maisto tvarkymo subjektų ir išdalijančios jį stokojantiems, iki lapkričio 30 d. gali teikti paraiškas paramai gauti.
Prekyba nudurtomis lašišomis pažeidėjui gali atsieiti iki 12,8 tūkst. eurų
Prekyba nudurtomis lašišomis pažeidėjui gali atsieiti iki 12,8 tūkst. eurų, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Taršius šildymo įrenginius į efektyvesnius pasikeis dar 2 tūkst. šalies gyventojų
Lapkričio 3 d. baigėsi jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė dar daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų už 6, 64 mln. eurų. Viso kvietimui buvo skirta 15 mln. eurų. Taršius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius šiais metais panoro pasikeisti 5 tūkst. šalies gyventojų.
Strateginiame plane – daugiau dėmesio smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato iššūkių, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių iššūkių, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta naujojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nemokamos vietos kolumbariume kol kas gali tikėtis ne visų savivaldybių gyventojai
Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai.
Nepamirškime rūšiuoti ir per Vėlines
Lapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose.
Europos Komisija siūlo griežtinti taršą reguliuojančias taisykles
Europos Komisija siūlo griežtesnes aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų bei miesto nuotekų valymo taisykles. Taisyklėmis norima įgyvendinti vieną iš Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050-ųjų pasiekti nulinę oro taršą.
Pritarta elektros energijos dalies kainos kompensavimui visiems nebuitiniams vartotojams
Jau ir už spalio mėnesį suvartotą elektros energiją visiems nebuitiniams vartotojams – verslo subjektams, viešajam sektoriui, ūkininkams, savivaldybės įmonėms ir kt., taip pat nebuitiniams vartotojams, elektros energiją įsigyjantiems tiesiogiai iš elektros energijos biržos savo vartojimo poreikiams, numatyta kompensuoti dalį elektros energijos kainos. Ši parama leis padėti nebuitiniams vartotojams sumažinti išaugusią finansinę naštą ir išlaikyti iniciatyvą imtis elektros energijos suvartojimą mažinančių priemonių.
Gyventojai ir įmonės Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis galės gauti nemokamai
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų pakeitimams, kurie numato, kad šiame kadastre esantys duomenys nuo šiol yra vieši ir teikiami neatlygintinai.
Dujų kainų lubos: 5 klausimai ir atsakymai
Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas.
Aplinkosaugininkai primena: nukritusius lapus deginkite atsakingai
Rudenėjant Aplinkos apsaugos departamento specialistai informuoja, kad gyventojams deginti nukritusius lapus reikėtų laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai darant tinkamai nebus teršiama aplinka ir nekils gaisrų pavojus.
Lietuvos jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras
Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.
Aplinkosaugininkai skųs teismo sprendimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių valymo plano
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pirmadienį pranešė skųsiantis teismo sprendimą, pagal kurį jis privalo iš naujo svarstyti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį ji turi ketina išvalyti Kuršių marias, į kurias ilgą laiką leido nevalytas nuotekas.
Aplinkos ministerija pristato Lietuvos klimato kaitos scenarijus, kuriems būtina ruoštis
Šiuo metu vykstančioje nacionalinėje klimato kaitos konferencijoje „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“ daug dėmesio skiriama savivaldybių pasiruošimui klimato kaitos keliamiems iššūkiams. Diskutuojama, kokių prisitaikymo priemonių turi imtis savivaldos institucijos, kad gyventojai ir infrastruktūra kuo mažiau nukentėtų nuo ekstremalių reiškinių.
Kviečiame susipažinti su siūlomais leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pakeitimais
Aplinkos ministerija parengė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuris leis sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių veiklos apribojimų. Siūloma išlaikyti padidintą dėmesį miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose yra nekilnojamųjų kultūros vertybių, o pranešimų apie ketinimą kirsti į jas nepatenkantį mišką procedūras supaprastinti.
Pirmas milijonas iš Modernizavimo fondo – 4 pastatų atnaujinimui
Iš Modernizavimo fondo finansavimas patvirtintas 4 savivaldybėms priklausantiems pastatams atnaujinti. Pirmosios papildomo finansavimo suskubo kreiptis Šiaulių, Visagino, Panevėžio ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Joms iš Modernizavimo fondo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 1,1 mln. eurų. Likusi suma bus finansuojama paskolos iš Savivaldybių pastatų fondo lėšomis.
Spalio 24-oji – Tarptautinė klimato kaitos diena
Šiandien žemės ūkis yra vienas labiausiai klimato kaitos paveiktų sektorių, todėl itin svarbu ne tik taikyti emisijų mažinimo priemones, bet ir didinti ūkių atsparumą ir prisitaikymą. Tarptautinės klimato kaitos dienos proga, kviečiame išsamiau susipažinti kaip žemės ūkio sektorių veikia klimato kaitos iššūkiai ir kaip jis padeda juos spręsti.
Suplanuota, kaip pastatų anglies dvideginio pėdsaką Lietuvoje iki 2050 metų sumažinti iki nulio
Aplinkos ministerija parengė Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuris leis iki 2050 m. visų Lietuvos viešų ir privačių pastatų bei gyvenamųjų namų anglies dvideginio pėdsaką sumažinti iki nulio. Plane numatyta skatinti kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti.
Patarimai, kaip gražiai ir nebrangiai atnaujinti namų interjero dekorą
Namų dekoravimas yra ne tik malonus hobis, tačiau ir galimybė gerokai pagerinti savo buitį kiekvieną kartą tuo užsiėmus. Šiame straipsnyje mes pasidalinsime keliais praktiškais patarimais, kurie padės net ir su nedideliu biudžetu sukurti pastebimus, dėmesio vertus pokyčius namų interjere. Taigi, pradėkime!
Artėja laikas keisti padangas: ką reikia žinoti gyventojams?
Kaip ir kasmet iki lapkričio 10 d. vasarines padangas reikės pakeisti žieminėmis. Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos, todėl jas būtina tinkamai sutvarkyti. Gyventojai senas padangas gali nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, padangų parduotuvėse ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Daugiau kaip 70 šalies įmonių pasirengusios atsisakyti iškastinio kuro
Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) baigėsi kvietimas „Juridinių asmenų investicijos į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“. Iš viso agentūra gavo 73 paraiškas už daugiau kaip 20 mln. eurų.
Maisto švaistymo prevencija – misija įmanoma
Spalio 16-ąją minėjome Pasaulinę maisto dieną, kuri siekia atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą ir skatinti solidarumą kovojant su prasta mityba ir skurdu. Kievienas galime prisidėti, kad kuo mažiau dar tinkamo naudoti maisto patektų į šiukšlių dėžes.
Informacija apie įžuvinimą ir žuvų išteklių mokslinius tyrimus atveriama visuomenei
Aplinkos ministerija skaitmenizavo įžuvinimo ir žuvų išteklių mokslinių tyrimų procesus ir atveria juos visuomenei. Nuo šiol kiekvienas Lietuvos gyventojas gali matyti kada, kuriuose vandens telkiniuose kokios žuvys įveisiamos ir net gali gyvai stebėti įžuvinimą. Taip pat visi besidomintieji gali susipažinti su mokslininkų atliktais tyrimais ir sužinoti, kokios hidromorfologinės vandens telkinių sąlygos, kiek ir kokių žuvų juose gyvena.
Manerheimo grybinuko paieškos buvo sėkmingos: aptiktos 32 radavietės ir 49 vabalai
Prasidėjus grybavimo sezonui Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kvietė grybautojus visoje Lietuvoje dalyvauti konkurse, ieškant Manerheimo grybinukų (Oxyporus mannerheimii). Šiais metais net 7 konkurso dalyviams skirtingose Lietuvos vietose (Zarasų, Utenos, Švenčionių, Panevėžio, Vilniaus, Biržų ir Ignalinos rajonuose) pavyko aptikti šio saugomo vabalo radavietes.
Baliniai vėžliukai perkelti saugesniam žiemojimui
Spalio pradžia yra laikas, kuomet Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai kartu su Lietuvos zoologijos sodo darbuotojais vertina Lietuvoje retų ir saugomų balinių vėžlių veisimosi rezultatus ir juokaudami šį procesą vadina „vėžliakasiu“. Rudenį vėžliukai yra iškasami iš vasarą surastų ir apsaugotų dėčių, tam kad su rūpestinga specialistų priežiūra saugiai peržiemotų ir kitą vasarą paaugę sugrįžtų atgal į savo gimtąsias vietas.
Nustatomos melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos
Žemės ūkio ministerija primena, kad savivaldybės iki šių metų gruodžio 31 d. privalo nustatyti melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonas, parenkant jų dydžius.
