Ilgus dešimtmečius pagrindinis gamtininkų naudotas paukščių apskaitos būdas buvo gyvas jų balsų klausymasis miške, tačiau technologijos sėkmingai žengia ir į ornitologiją. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai išbandė užsienyje vis plačiau naudojamą metodiką, kurioje paukščių apskaitoms vykdyti pasitelkiami autonominiai garsų įrašymo prietaisai.
Mažoji renovacija: netrukus kvietimas bus stabdomas
Mažiau nei prieš pusmetį startavęs kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui netrukus bus stabdomas – jau gautos 97 paraiškos už 3,9 mln. eurų. Iš viso šiai priemonei finansuoti iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 4 mln. eurų. Programą inicijuoja Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija.
Sudarytos geresnės sąlygos žaliesiems pirkimams
Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašą. Šiame tvarkos apraše numatyti pakeitimai sudarys geresnes sąlygas žaliesiems pirkimams ir leis pasiekti ambicingą tikslą – nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai turi būti tik žali.
Parama patiems smulkiausiems ūkiams – ką reikia žinoti?
Labai smulkūs ūkiai sudaro daugiau nei 80 proc. visų šalies ūkių, todėl akivaizdu, kad jie itin svarbūs kaimo vietovių gyvybingumui, užimtumui ir ekonominio potencialo vystymuisi. Norint tokius ūkius sustiprinti, paskatinti diegti inovatyvias technologijas ir labiau orientuotis į rinką skiriama parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP). Jiems mokama iki 15 tūkst. eurų. Tolesnis labai smulkių ūkių rėmimas numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.
Ūkinių gyvūnų ligų grėsmės neslūgsta: kaip gauti paramą prevencinėms priemonėms?
Lietuvoje vis fiksuojami afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl jų augintojams labai svarbios prevencinės priemonės saugant gyvulius nuo šios ligos. Paukščių bei kitų ūkinių gyvūnų laikytojai taip pat daug dėmesio skiria plintančių ligų rizikoms valdyti. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato remti biologinės saugos priemones siekiant suvaldyti užkrečiamųjų ligų rizikas.
Nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles
Aplinkos ministerija primena, kad nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 d., bet iki sausio 31 d.
Miško žemės medynų plotas per 20 metų padidėjo 7 proc., gyvų medžių biomasė – penktadaliu
Preliminariais nacionalinės miškų inventorizacijos, kuri vykdoma jau 25 - erius metus duomenimis, miško žemės medynų plotas per 20 metų padidėjo 7 proc., o juose sukaupta gyvų medžių biomasė – net penktadaliu – 22 proc. Tai rodo, kad gyvų medžių biomasės kasmet medynuose turime 1 proc. daugiau nei buvo, informuoja Valstybinė miškų tarnyba.
Sniegas ant stogų – pavojus žmonėms ir jų turtui
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) įspėja, kad dėl sunkaus storo sniego sluoksnio gali atsirasti įtrūkių namo konstrukcijose ar net atsirasti pastato deformacijos. Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad susikaupusį sniegą privalu šalinti, o pastebėjus pastato konstrukcijų įtrūkių ar deformacijų – kuo skubiau kreiptis į pastato techninį prižiūrėtoją ir savivaldybės administraciją.
Gausiai prisnigo miškuose: ką reikia žinoti lankytojams ir miško savininkams?
Gausus sniegas miškuose gali būti pavojingas. Neišlaikę ant medžių susikaupusios sniego naštos nulūžta ne tik šakos, viršūnės, bet ir kamienai. Miškininkai įspėja lankantis miškuose ir parkuose saugotis nuo sniego ir ledo svorio lūžtančių medžių. Taip pat kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškų valdas ir pašalinti iš jų snieglaužas.
Aukojantiems kraują miškininkai dovanoja kalėdines eglutes
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras antrus metus iš eilės rengia akciją – „Eglutė gyvenimui“, kurios metu, gruodžio 14 d. kraujo aukojantiems žmonėms bus dovanojamos miškininkų išaugintos kalėdinės eglutės.
Baltažiedė robinija – gyvybingas invazinis augalas, todėl ją naikinant būtina laikytis mokslininkų rekomendacijų
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad norint efektyviai išnaikinti invazines baltažiedes robinijas (Robinia pseudoacacia L.) ir nepadaryti aplinkai žalos, būtina parinkti tinkamus naikinimo metodus ir susiplanuoti darbus iš anksto – prieš šių augalų vegetacijos pradžią.
Nuo šiandien APVA priima paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta 100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo priemonėms. Kvietimo pabaiga – 2023 m. balandžio 14 d.
Parkų apšvietimas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Parkų apšvietimas turi didelę reikšmę, kadangi jis padeda padidinti žmonių saugumą tamsiuoju paros metu. Parkų apšvietimas taip pat padeda nukreipti žmonių srautus, ir, kartu su kitais eksterjero elementais, formuoti estetišką lauko erdvės įvaizdį. Dėl šios priežasties parkų apšvietimo sprendimams reikėtų skirti ypatingą dėmesį. UAB ,,SID apšvietimas“ apžvelgia keletą svarbiausių aspektų, kuriuos naudinga žinoti apie parkų apšvietimą.
Degalai pastarąją savaitę pigo visose trijose Baltijos valstybėse
Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.
Pigiausi Lietuvoje, brangiausi Estijoje.
Žinia daugiabučių gyventojams: jau galima teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą
Nuo šiandien daugiabučių gyventojai jau gali teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų.
Kvietimas tęsis iki 2023 m. gruodžio 8 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas.
Gyventojai galės gauti išsamią informaciją apie vandens saugą, kokybę ir kainą
Aplinkos ministerija parengė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimų, kuriais siekiama gyventojams suteikti išsamesnę informaciją apie vandentvarkos įmones, geriamojo vandens kokybę, saugą ir kainas, projektą. Gerinant individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjai įpareigojami informuoti apie jas gaunančius asmenis.
Siekiama proveržio pritraukiant jaunimą į žemės ūkį
Lietuvoje tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų, ši kartų kaitos problema aktuali visoje Europos Sąjungoje. Skatinant žemės ūkio veiklos tęstinumą, jauniesiems ūkininkams plėtoti žemės ūkio veiklą kaime Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta skirti daugiau finansinės paramos.
Pievų ir šlapynių priežiūra
Pievų ir šlapynių priežiūra – viena iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, įgyvendinamo nuo ateinančių metų, gamtosaugos priemonių – vadinamųjų ekoschemų. Jos tikslas – mažinti dirvožemio eroziją, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą bei užrakinti ar padidinti organinės medžiagos kiekį dirvoje.
Saugant nykstančius žuvų išteklius siūloma riboti verslinę žvejybą Kuršių mariose
Aplinkos ministerija parengė pasiūlymus, kaip apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Numatoma gerokai sumažinti verslinės žvejybos įrankių limitus, o kai kuriuos visai uždrausti. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų ir šlakių išteklių būklė, o žuvų eksploatavimo intensyvumas neviršys saugių biologinių ribų.
Nauja Šilumos ūkio įstatymo redakcija užtikrins tvarią šilumos ūkio sektoriaus plėtrą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Šilumos ūkio įstatymo projektui, kuris užtikrins tvarią šilumos ūkio sektoriaus plėtrą. Įstatyme numatyti pakeitimai, skatinantys šilumos tiekimo sistemų ilgalaikį planavimą, dekarbonizaciją, efektyvumo didinimą ir motyvacines priemones investicijoms, užtikrinančioms kokybišką šilumos tiekimą.
Miškininkas, ornitologas, gamtos fotografas: meilė gamtai ir sėdėjimas slėptuvėje penkiolika valandų dėl išskirtinio kadro
Valstybinių miškų urėdijos, Ukmergės regioninio padalinio Šešuolių girininkijos girininką Kęstutį Jarmalavičių nuo vaikystės sieja nepaprastas ryšys su gamta. Dar vaikystėje pradėjęs stebėti jį supančią aplinką, gaudyti drugelius ir bandyti nustatyti jų rūšį, šiandien Kęstutis ne tik 17 metų dirba miškininku, bet yra ornitologas, šaulys, profesionalus gamtos fotografas slapyvardžiu „Laukinis“. Dešimtys iškeltų inkilų, į gyvenimą išleidusių ne vieną jauniklių kartą, nepakartojami Lietuvos ir net Afrikos fotosafario gamtos kadrai bei gyvūnų gelbėjimo iniciatyvos. Interviu su Kęstučiu Jarmalavičiumi apie tai, kaip būti gamtos dalimi, padėti jai ir, svarbiausia, nekenkti.
Darželiai vėl kviečiami maitinti vaikus pagal kokybės sistemas pagamintais lietuviškais produktais
Žemės ūkio ministerija kviečia ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir 2023 metais maitinti vaikus ekologiškais ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais maisto produktais. Tam skirta 1 344 tūkst. Eur.
Paramą saulės elektrinėms gaus visi, teikę paraiškas
Visi gyventojai, teikę paraiškas valstybės paramai gauti saulės elektrinių įsirengimui birželio 30 d. kvietime, ją gaus ir raginami pradėti įsirengimo darbus. Energetikos ministerija tam tikslui skyrė papildomus 30 mln. eurų rezerviniam paraiškų sąrašui.
Ką baliniai vėžliai veikia žiemą?
Balinių vėžlių pamėgtas kūdras Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose jau aptraukė plonas ledukas ir nubalino sniegas. Kol vėžliai miega, galima pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Dzūkijos- Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai kūdrų pakrantėse kasmet pjauna karklų atžalas.
Lietuvos verslui – galimybė stiprinti puslaidininkių ir žiedinės ekonomikos sritis
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis turi galimybę dar labiau sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią šalies puslaidininkių pramonę, padėti išspręsti puslaidininkių lustų stygiaus klausimą ir gauti tam reikalingą finansavimą.
Prieš žiemos šventes aplinkosaugininkus sutiksite ir eglučių pardavimo punktuose
Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdys tikslines išvykas į šalies miškus, tikrins eglučių pardavimo punktus. Taip norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą nuo neteisėtų kirtimų prieš artėjančias žiemos šventes.
Baigta užtvankų įvertinimo studija: identifikuotos didžiausią žalą gamtai darančios užtvankos
Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip pat atskleista, kad šalies užtvankų būklė prastėja, patikslintas jų skaičius.
Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?
Šaltiems orams nesitraukiant ant ežerų, upių, tvenkinių, marių formuojasi ledas, viliojantis poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkos ministerija primena žvejams, kaip saugiai elgtis žvejojant ant užšalusių vandens telkinių ir įspėja, kad bereikalinga rizika gali būti pražūtinga.
Buitinei elektros ir elektronikos įrangai priskiriamos mažesnės galios fotovoltinės plokštės, kurioms naudoti nereikia leidimų
Aplinkos ministerija pastaruoju metu sulaukia paklausimų, kokiai elektros ir elektroninei įrangai – buitinei ar nebuitinei – priskiriamos fotovoltinės plokštės, naudojamos iš saulės energijos gaminti elektros energiją. Informuojame, kad tai priklauso nuo to, ar fotovoltinės plokštės naudojamos namų ūkiuose nereikalaujant specialių didesnės galios leidimų.
Daugiabučių gyventojai artimiausiu metu galės teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą
Aplinkos ministerija parengė Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų, skatinant įrengti saulės elektrines daugiabučiuose, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Jau kitą savaitę Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja skelbti kvietimą ir gyventojai galės teikti paraiškas. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos 2022 m. skirta 3 mln. eurų.