Dėl didelio masto nelegalios prekybos degalais įtarimai pareikšti trims latviams ir septyniems lietuviams, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Kauno apygardos prokuratūra.
„Neeilinis tyrimas yra dėl masto, dėl tarptautinio elemento ir dėl to, kad nesumokėta labai didelė dalis mokesčių valstybei“, – sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
„Fiksuota 31 nusikalstama veika, baudžiamojon atsakomybėn patraukta 10 asmenų“, – pridūrė jis.
Prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nuo 2015 metų atliekamo tyrimo metu nustatė, kad nelegaliai buvo parduota 57 mln. litrų kuro, o į valstybės biudžetą nesumokėta 10,7 mln. eurų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių.
Oficialiai anksčiau neteistiems Lietuvos ir Latvijos piliečiams pareikšti įtarimai didelio masto sukčiavimu, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu.
Įtariami lietuviai yra Kauno, Kėdainių ir Mažeikių gyventojai. Įtariama, kad nusikalstamą schemą organizavo latvis, tačiau tarp organizatorių minima ir kaunietė, kuri yra vadovavusi dviem naftos produktais besivertusioms bendrovėms.
„Vienas iš organizatorių latvis, gimęs 1966 metais, neteistas, jam Latvijoje buvo paskelbtas asmeninis bankrotas viena prie organizatorių būtų moteris, kuri jau 20 metų šioje sferoje dirba“, – teigė FNTT Kauno valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.
Šiuo metu nė vienas įtariamasis nėra suimtas, jiems pritaikytos kitos kardomosios priemonės.
Teigiama, kad nelegaliai veiklai buvo naudojami suklastoti dokumentai, fiktyvios įmonės, į jas įdarbinami niekuo nesusiję žmonės. Pirkti degalai vėliau pasklido Lietuvos degalinėse, tačiau didžiųjų degalinių tinklų nepasiekė.
„Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į dešimt Europos valstybių. Gauti duomenys padėjo mums sulipdyti veikos schemą Fiktyvių bendrovių direktoriais būdavo įforminami asmenys be gyvenamosios vietos, užsieniečiai, kad sunkiau būtų juos surasti. Toliau tos įmonės neva parduodavo dyzeliną ar benziną kitai fiktyviai įmonei ir tik tada kuras pasiekdavo degalinių tinklus“, – sakė R. Urbonas.
Anot jo, kurą Lietuvoje gaudavusios įmonės jį įformindavo kaip dirvožemio stabilizatorių arba dyzelino įsigijimą ir jo pardavimą į Rumuniją ir taip išvengdavo pridėtinės vertės mokesčio.
„Realiai niekas to stabilizatoriaus niekas nepirko ir niekas nepardavė, nes pirkimai buvo įforminami iš įmonių, kurios visiškai nesusijusios su kuro pardavimu“, – teigė R. Urbonas.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Vilnius, balandžio 16 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
