Pernai dėl rūkymo žuvo daugiau žmonių nei ankstesniais metais – 2017 metais dėl neatsargaus rūkymo žuvo 38 gyventojai, 2016 m. dėl šios priežasties žuvo 31 žmogus. Be to, miestuose pernai žuvo daugiau žmonių negu kaimuose, ankstesniais metais buvo fiksuojamos priešingos tendencijos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.
Praėjusiais metais miestuose žuvo 53 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 50. Daugiausia žmonių žuvo Kauno (20 gyventojų) ir Šiaulių (20), o mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (2) apskrityse. Vienuolika žmonių žuvo Kaune, 8 – Vilniuje, 5 – Radviliškio rajone, po 4 – Panevėžyje bei Biržų, Pasvalio ir Šiaulių rajonuose. Remiantis ankstesnių metų gaisrų statistika, kaimiškose vietovėse žmonių žūsta daugiau nei miestuose, tačiau 2017 m. miestuose žuvo 3 gyventojais daugiau.
Daugiausia žmonių praėjusiais metais žuvo šeštadienį (19 gyventojų) ir sekmadienį (21), nuo 8 iki 22 valandos (56), pirmoje mėnesio pusėje (2-ąją ir 14-ąją mėnesio dieną žuvo po 7). Gaisruose žuvo 75 vyrai (2,8 karto daugiau nei moterų), žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 59 metai (daugiausia nuo 48 iki 68 metų amžiaus).
19 žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (30), 14 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (10), 13 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (8), 12 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po 1 – dėl sprogimo bei žaibo iškrovos. Vieno gyventojo žūties priežastys tikslinamos.
2342 gaisrai (24,9 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 91 gyventojas, iš jų ir 3 vaikai. Palyginti su 2016 m., gaisrų gyvenamosios paskirties pastatuose padaugėjo 29 proc., daugiausia dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. 1087 kartus liepsnojo transporto priemonės (11,6 proc. visų gaisrų), 720 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,7 proc.), 100 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (1,1 proc.).
2017 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2669 gaisrai), Kauno (1766) ir Klaipėdos (1043) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (323), Alytaus (410) ir Utenos (450) apskrityse. Gaisrų skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo Marijampolės (12,7 proc.), Tauragės (8,4 proc.) ir Kauno (1,6 proc.) apskrityse. Kitose apskrityse 2017 m. kilo mažiau gaisrų nei 2016 m.
10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 32,2 gaisro. Šalies vidurkį viršijo Panevėžio (37,0), Telšių (33,4), Vilniaus (33,1) ir Šiaulių (33,1) apskritys, ypač Trakų (70,5), Panevėžio (54,6), Vilniaus (53,5), Elektrėnų (50,9), Biržų (50,5), Akmenės (50,2) rajonų savivaldybėse.
2018-ieji ramių metų nežada, per aštuonias sausio mėnesio dienas šalyje kilo 182 gaisrai, kuriuose žuvo 3 žmonės, o 5 gyventojai patyrė traumų. 2017 m. sausio mėnesį kilę gaisrai nusinešė 21 žmogaus gyvybę, iš jų 8 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja ir prašo gyventojų atsargiai elgtis su ugnimi.
Autorė: Ingrida Steniulienė
Vilnius, sausio 9 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
