UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ sėkmingai vykdo projetą „Mažeikių katilinės rekonstravimas, keičiant du susidėvėjusius garo ir vandens šildymo katilus į du naujus po 8 MW nominalios galios vandens šildymo biokuro katilus“. Įgyvendintas projektas leis sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginti šilumos energiją vartotojams. Darbus tikimasi užbaigti iki lapkričio mėnesio, šildymo sezono pradžios.
Seni katilai
Jau keletą pastarųjų metų „Mažeikių šilumos tinklai“ sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose, juos laimi ir gauna paramą iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) bei iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) ir prisidėdama savo lėšų modernizuoja įmonę bei mažina šilumos kainą vartotojams. „Jeigu pernai tvarkėme trasas, tai šiemet – pagrindinę katilinę, kurioje mūsų biokuro eros pradžioje, 2001–2002 metais, seni rusiški katilai buvo perdirbti naudoti biokurui“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Jonas Jurkus. Pasak vadovo, tai buvę tuo metu patys didžiausi – 10 ir 12 MW – biokuro katilai Lietuvoje, dėl kurių buvę skundų ir vykę daug patikrinimų, kol buvo įsitikinta jų nauda: ženkliai sumažėjo šilumos kaina. „Tačiau šie katilai turėjo ir trūkumų. Juos kas mėnesį ar pusantro reikėjo stabdyti ir valyti, dėl ko bendrovė prarasdavo apie milijoną litų, nes tekdavo naudoti dujas, – pasakojo J. Jurkus. – 2010 metais pradėjome statyti ir užbaigėme naują 8 MW biokuro katilą, o 2013 metais laimėję LAAIF`o paramą pastatėme du po 5 MW biokuro katilus su priklausiniais (ekonomaizeriu, kuro sandėliu), kuriuos 2014 m. pradžioje pridavėme.“
Tikisi paramos
Pasak generalinio direktoriaus, bendrovė, viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjusi naudoti biokurą, buvo iš pradžių barama, o vėliau rodoma pavyzdžiu kitiems: „Mes išnaudojome pernykštį Premjero ir aplinkos ministro vizitą Mažeikiuose ir, apžiūrėdami katilinę, pasiguodėme jam, jog, būdami pirmieji, negavome jokios paramos, pastatę objektą už skolintus pinigus, atpiginome vartotojams kainą, o kiti šilumos gamintojai, pereidami prie biokuro vartojimo, dabar paramą gauna. Premjeras ir ministras mūsų prašymui pritarė, todėl tikimės šiemet gauti per 600 tūkst. eurų.“
Išskirtinis projektas
„Mažeikių šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Raimundo Juškevičiaus teigimu, projektas, kurio vertė per 2,548 tūkst. eurų, išskirtinis tuo, kad griaunami seni biokuro katilai ir statomi nauji: „Paprastai, įgyvendinant tokius projektus, finansavimas skiriamas, kai kas nors įrengiama nauja ar keičiama kuro rūšis iš iškastinio į atsinaujinantį (biokurą), tačiau mums pasisekė. Pernai birželio mėnesį LAAIF`as paskelbė šaukimą teikti paraiškas senų susidėvėjusių biokuro katilų pakeitimui naujais. Jie buvo numatę, kad maksimalus subsidijos vienam pareiškėjui dydis bus 618,784 tūkst. eurų. Mes pateikėme paraišką, ji patikrinta, laukiame, kol su LAAIF`u pasirašysime projekto finansavimo ir vykdymo priežiūros sutartį. Įgyvendinus šį projektą bendrovėje 97 proc. šilumos bus pagaminama biokuru.“
Darbai pradėti pavasarį
Pasak R. Juškevičiaus, senų katilų nugriovimui ir pakeitimui naujais pavasarį buvo paskelbtas ir atliktas viešas darbų pirkimo konkursas. Iš šešių paraiškas pateikusių dalyvių nugalėjo UAB „Enerstena“, su kuria 2014 m. balandžio 3 d. bendrovė pasirašė darbų pirkimo sutartį ir pradėjo darbus.
„Pirmiausia buvo rengiamas techninis projektas, gautas statybos leidimas ir reikiama dokumentacija, – darbų eigą apžvelgė bendrovės technikos direktorius Arūnas Čekanauskas. – Rangovo bazėje pradėtos gaminti pakuros ir katilai su visais kitais priklausiniais, o pas mus pradėti vykdyti statybos paruošiamieji darbai. Buvome nuvykę pas rangovus pasižiūrėti, kaip vyksta naujų katilų įrenginių gamyba, kokia atliekamų darbų kokybė. Gavus statybos leidimą iš vietinių instancijų, pradėti pagrindiniai darbai: įrangos demontavimas, pakurų, katilų ir transporterių montavimas, kuro sandėlio modernizavimas, tvarkomos aikštelės ir kita.“
Anot A. Čekanausko, kiek sudėtinga dėl oro sąlygų buvo statybos darbų pradžia: „Esant lietingai vasaros pradžiai, o Mažeikiuose aukštokai gruntinis vanduo, buvo šiek tiek trukdžių, vėliau gamta pasigailėjo, galėjome darbus vykdyti sparčiau, o dabar vėl turim šiek tiek problemų dėl lietaus, tačiau tikimės, jog darbai bus atlikti laiku, iki šildymo sezono pradžios, kad nereikėtų naudoti kitų kuro rūšių.“
Projekto nauda
Pasak J. Jurkaus, senieji, fiziškai ir morališkai susidėvėję10 ir 12 MW katilai begamindavo tik po 5–6 MW šilumos. Tikimės gauti papildomai 4 MW šilumos energijos naudojant biokurą, be to, katilų nereikės stabdyti ir valyti per visą šildymo sezoną, o didžiausia nauda – leis sumažinti dar kitų kuro rūšių naudojimą, kas nedidins vartotojams šilumos kainos.
Pažymėtina ir tai, kad šiam projektui keliami ir gamtosauginiai reikalavimai mažinti šiltnamio dujų (CO2) emisiją.
Gavo premiją
J. Jurkus apgailestauja, jog dėl anoniminių skundų, kurie atima daug darbuotojų laiko, vos nepražiopsojo kelių projektų. „Mes vieninteliai Lietuvoje už tai, kad naudojame biokurą, gavome premiją pagal Europos direktyvą, kurią ekspertų pagalba apčiuopėme. Anglų kalba parašytame dokumente suradome įrašą, kad galima gauti papildomas pajamas už penkerius metus naudotą biokurą. Gavome 414 tūkst. eurų, kurie panaudoti biokuro katilų statybai, – džiaugėsi „Mažeikių šilumos tinklų“ generalinis direktorius J. Jurkus. – Premijas gavo dar keturios Lietuvos šilumos gamintojos, kurioms spėjome pasufleruoti.“
Naujins šilumos trasas
J. Jurkaus teigimu, yra dar problemų šiluminėse trasose: „Esame pasiruošę dalyvauti dar viename konkurse. 2020 metais baigsis Europos Sąjungos parama, todėl norisi dar ja pasinaudoti, kad būtų visiškai sutvarkyti vamzdynai. Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius tikino, jog kartu su Finansų ministerija dėlioja įsakymą dėl kvietimo teikti paraiškas, o mes jau tam pasiruošę – turime trasų keitimo, investicinį projektus, ruošiama paraiška. Norime būti pirmieji.“
