2016 m. lapkričio mėn. 18 dieną Telšiuose vyko Vyskupo Justino Staugaičio 150 – osioms gimimo metinėms skirta tarptautinė respublikinė mokslinė konferencija. 1866 m. lapkričio mėn. 14 dieną gimusio žymaus politiko, dvasininko, 1918 m. Vasario 16 – osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos ganytojo 150 – ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo 10 val. Telšių „Žemaitės“ dramos teatre menine kompozicija, parengta režisierės Laimutės Pocevičienės. Muzikiniu kūriniu susirinkusiuosius pasveikino dvi Telšių muzikos mokyklos mokinės, vaidino ir vaidinimo metu vyskupo Just. Staugaičio asmenybę pristatė režisierės vadovaujama jaunimo grupė „Savi“.

Daugelis pritartų, jog religija ir tikinčiuosius vienijanti Bažnyčia turi reikšmę visuomeniniam gyvenimui įvairiuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje. Apie Katalikų Bažnyčios svarbą ir veiklą tarptautinių bei Lietuvos aktualijų kontekste, tikinčiųjų vaidmenį politikoje, įvairias katalikų socialines grupes „Tribūna“ kalbėjosi su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, kuris dvasines studijas pradėjo pranciškonų universitete Stiubenvilyje (angl. Steubenville), JAV, jas tęsė Romoje, 1994 m. tapo kunigu, vėliau Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete įgijo Bažnytinės teisės daktaro laipsnį.

Gailestingumo Jubiliejaus užbaigimo šventimą popiežius Pranciškus pradėjo uždarydamas šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Mišių celebracijai jis vadovavo prie altoriaus priešais Petro baziliką, o šv. Petro aikštėje jo klausėsi tūkstančiai žmonių.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Visatos Valdovo iškilmė karūnuoja liturginius metus ir šiuos Gailestingumo šventuosius metus, - pradėjo savo homiliją Pranciškus, pažymėdamas koks nepaprastas ir išskirtinis yra Kristaus karališkumas.

Popiežius kviečia toliau gyventi gailestingumu tokiu pat intensyvumu, kaip per pasibaigusį ypatingąjį Jubiliejų. Popiežiaus raginimas išsakytas jo laiške „Misericordia et misera“, kuriame kreipiasi į visą Bažnyčią. Laiško tekstą popiežius Pranciškus pasirašys sekmadienį, pasibaigus Kristaus, Visatos  Valdovo liturginės iškilmės Mišioms, kuriomis užbaigiami ypatingieji Šventieji gailestingumo metai. Šios iškilmės pradžioje popiežius uždarė Šv. Petro bazilikos Šventąsias gailestingumo duris.

Popiežius Pranciškus per tradicinę iškilmingą ceremoniją šeštadienį paskyrė 17 naujų kardinolų iš viso pasaulio, o dauguma jų galėtų dalyvauti naują popiežių renkančioje konklavoje.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį audiencijoje priėmė Mar Gewargisą III, Rytų Asirų Bažnyčios patriarchą. Patriarcho kelionė į Romą sutapo su jungtinės teologinės katalikų Bažnyčios ir Rytų Asirų Bažnyčios komisijos posėdžiais šiomis dienomis Vatikane. Tiek Romos vyskupas Pranciškus, tiek patriarchas Mar Gewargis III susitikime džiaugėsi šios komisijos darbais ir abiejų Bažnyčių puoselėjamais broliškais ryšiais, prisiminė šiuos ryšius sutvirtinusią Bendrą kristologinę deklaraciją, kurią pasirašė šv. Jonas Paulius II ir Rytų Asirų Bažnyčios patriarchas Mar Dinkha IV.

Absoliuti protingo kūrinio harmonija su Dievu, savimi ir dovanotu gyvenimu. Tai – neužtarnauta duotybė, kai žmogus laisvai, besąlygiškai bei kūrybingai priima neturintį analogų Kūrėjo planą valdyti žemę ir viešpatauti kūrinijai (Pr 1, 28). Tik dėl savo išskirtinai begalinio dosnumo Dievas pirmiesiems žmonėms suteikė dalį savosios tapatybės – malonę karaliauti kitiems vilkint meilės mantiją.

Viena paskutiniųjų jubiliejaus oficialiame kalendoriuje numatytų dienų skirta apaštališkosiose nunciatūrose dirbantiems kunigams, nuncijų bendradarbiams. Nunciatūroms vadovaujančių arkivyskupų Gailestingumo jubiliejaus diena buvo švenčiama rugsėjo viduryje, o šį penktadienį savo jubiliejinę dieną švenčia nunciatūrose dirbantys patarėjai, sekretoriai ir atašė.

1925 m. Popiežius Pijus XI įveda naują liturginę Kristaus Karaliaus iškilmę. Manoma, kad šis popiežiaus pasirinkimas buvo neatsitiktinis tuo metu, kai Europoje ir visame pasaulyje lyg gaivalas kilo diktatorių banga. Tai buvo tiesiog troškimas priminti šio pasaulio galingiesiems apie karalių, kuris neturi sau lygių nei žemėje, nei danguje.

Malavio katalikų vyskupų konferencija dar kartą pasmerkė nusikaltimus prieš albinosus. Gerai žinoma, kad tai reta ir genetiškai lemiama žmonių savybė. Tačiau kai kuriuose regionuose Afrikoje ši savybė siejama su magija ir raganavimu. „Labai liūdna stebėti, kaip broliai ir seserys albinosai yra užgauliojami, išnaudojami, diskriminuojami, pagrobiami ir nužudomi “, pasmerkiama Malavio ganytojų laiške, datuojamame lapkričio 12 diena.

„Visam pasauliui ir mums reikia Dievo gailestingumo. Paprasčiausiai pasiekiamas būdas patirti Dievo gailestingumą yra Susitaikinimo sakramentas. Išpažintis tai vieta, kurioje gauname Dievo atleidimo ir gailestingumo dovaną. Nuo jos prasideda kiekvieno mūsų atsinaujinimas ir visos Bažnyčios gyvenimo reforma“. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo sveikindamas katalikus iš Olandijos, dalyvaujančius nacionalinėje piligrimystėje į Romą Šventųjų gailestingumo metų proga. Piligrimai iš Olandijos antradienio rytą dalyvavo Mišiose Šv. Petro bazilikoje, kurias, kartu su visais šalies vyskupais, aukojo Olandijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Utrechto arkivyskupas kard. Willelm Eijk.

Netrukus prasidės adventas – kantrus ir viltingas Kristaus gimimo, Kalėdų švenčių laukimas. Kad šis laukimas neprailgtų, „Katalikų pasaulio leidiniai“ kviečia į Advento kelionę su dviem knygomis: M. Jean’os Frisk „Džiugus lūkestis“ ir Benedicto Groeschelio „Žiūrėkite, Jis ateina“. 

Visą lapkričio mėnesį knygynuose „Katalikų pasaulis“ Vilniuje, Šventaragio g. 4  ir Pranciškonų g. 3/6, šios knygos siūlomos įsigyti už ypatingą kainą – 2 Eur.

Popiežius Pranciškus priėmė Vokietijos futbolo rinktinę. Sveikindamas žaidėjus ir vadovus popiežius sakė, kad viena svarbiausių sporto ugdomų vertybių, o tuo pačiu ir laimėjimų sąlygų yra „komandos dvasia“, sugebėjimas visiems kartu bendromis pastangomis siekti tikslo.

Sekmadienį Šventosios durys buvo uždarytos ir Lietuvos Gailestingumo šventovėse, išskyrus tik Vilniaus Aušros Vartų šventovę, kurioje jos bus uždaromos ateinantį sekmadienį, lapkričio 20 d., užbaigiant šiemetinius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidus.

Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje. Jose dalyvavo keturi tūkstančiai skurdą ir socialinę atskirtį kenčiančių žmonių iš Italijos ir kitų šalių, kurie nuo penktadienio Romoje šventė jiems skirtas Gailestingumo jubiliejaus dienas.

„Kiekvieną dieną mes sutinkame aukas ir išgyvenusius, ir sutinkame arba žinome apie tuos, kurie prisideda prie išnaudojimų, pažeminimo, tamsybių, skurdo ir apleidimo. Dabar mes meldžiame už kiekvieną žmogišką būtybę, kuri buvo įtraukta, kaip auka ar pažeidėjas, kaip klientas ar savanoris. Tegu suteikia mums Dievas karštą širdį, kad būtume gailestingumo tarnai. (...) Mes klausiame – kada tai pasibaigs? Kaip mes išgyvensime karą, kurį paskelbė prekiautojai žmonėms pažeidžiamiems?

TAIKA ŠIRDYJE – TAIKA PASAULYJE

Gerbiami ir brangūs šio – žodžiu „malda“ paženklinto – susibūrimo dalyviai,

jei esame čia, vadinasi, tikime maldos prasme ir verte, tikime, kad žmogus, kuris meldžiasi, gali ir turi susitikti su kitais žmonėmis, ieškoti bendrystės visų gerovei.

Lapkričio mėnesio vidurio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie Jeruzalės sunaikinimą ir apie artėjančios nelaimės ženklus laikų pabaigoje. Turbūt daugelis pasakytų: „Na, kam tas gąsdinimas šiandienos žmogui maištais, sukilimais, dideliais žemės drebėjimais, ligomis ir badmečiu, įvairiausiomis baisenybėmis ir dideliais ženklais iš dangaus? Žmogaus, kuris yra pažinęs didžiausias mokslo paslaptis ir ties pasiekimais moksle bei pasaulio raidos dėsnių pažinimu sustoti neketina?!.“

Ar gali viena šalis įveikti sunkumus, kuriuos sukelia priverstinė migracija? Turime nugalėti abejingumą ir baimę priimti kitą žmogų. Tas kitas galėtum būti ir tu. Arba aš...

Vienykis su manimi maldoje: kad daug perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių priglaudžiančios šalys sulauktų pagalbos šiame solidarumo darbe.

Vatikano radijas

Jėzaus Draugijos Lietuvos ir Latvijos provincija turi naują vadovą. Pastaruosius keletą metų jai vadovavusį t. Gintarą Vitkų SJ provinciolo pareigose pakeičia t. Vidmantas Šimkūnas SJ. Apie tai prie Vatikano radijo mikrofono pranešė pats t. Gintaras Vitkus SJ, šiuo metu Romoje dalyvaujantis nuo spalio pradžios vykstančioje Jėzaus Draugijos generalinėje kongregacijoje.

Trečiadienį šv. Petro aikštėje susirinkę tūkstančiai piligrimų buvo pasveikinti popiežiaus Pranciškaus, kuris atviru automobiliu važiavo tarp žmonių, jiems mojuodamas, gestikuliuodamas, palaimindamas jam tiesiamus vaikus. Trečiadienį maldininkai taip pat galėjo pasidžiaugti į Romą sugrįžusia saule.

Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolin, trečiadienį sakė tikįs, jog naujai išrinktąjį JAV prezidentą, Donaldą Trumpą, Dievas ves jo tarnystėje savo šaliai, o taip pat ir darbuojantis vardan taikos bei gerovės visame pasaulyje.

Sekmadienį, lapkričio 13 d vyskupijose uždaromos Šventosios Gailestingumo durys. Taip pat Romoje tą dieną bus uždarytos trijų didžiųjų bazilikų Šventosios durys. Popiežius, kuris Romoje Šv. Petro bazilikos Gailestingumo duris atidarė 2015 metų gruodžio 8 dieną, jas uždarys lapkričio 20 dieną: durų uždarymas taip pat ženklins ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus pabaigą Romoje ir pasaulyje.

Užkulisiuose jau girdėti kalbų apie vasarą Vilniuje vyksiančias Lietuvos jaunimo dienas. Šios naujienos kartu su jaunimo sielovados aktualijomis jau šį savaitgalį bus aptartos Kaune, Jaunimo sielovados forume. Apie tai, kaip ir kodėl apie tikėjimą reikia kalbėti su jaunimu, klausėme vienos iš jaunimo dienų organizatorių – Robertos Daubaraitės-Randės.

2015 metais sukako keturiasdešimt metų nuo Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos pasirašymo ir įsigaliojimo 1975 metais. Šis susitarimas, kartu su Branduolinių ginklų neplatinimo sutartimi ir Cheminių ginklų konvencija, padėjo tarptautinio saugumo pamatus, kalbant apie masinio naikinimo ginklus.

Lapkričio 6 d. popiežius Pranciškus kvietė visą Bažnyčią švęsti nuteistiesiems skirtą jubiliejinę dieną ir apmąstyti gailestingumo darbą kūnui – kalinį sušelpti. Jėzus mus moko, kad Dangaus karalystę paveldės tie, kurie atidžiai įsiklausė ir atsiliepė į Jo kvietimą: „buvau <…> kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 36). Šiandienos Lietuvoje yra daugiau nei 7 tūkstančiai nuteistųjų. Tad negalime likti abejingi, nes nuteistieji ir nukentėjusieji nuo nusikaltimų yra mūsų visuomenės nariai.

Jei norime tarnauti Viešpačiui, turime saugotis nesąžiningumo ir galios siekimo, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius: „Atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti'“.

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su „Europos vienuolių tinklo prieš prekybą žmonėmis ir išnaudojimą“ suvažiavimo dalyviais. Sveikindamas seseris vienuoles, brolius, o taip pat pasauliečius, kurie įvairiose Europos šalyse padeda vaduotis iš prekybos žmonėmis pinklių, o taip pat rūpinasi išvaduotųjų reintegracija, popiežius atkreipė dėmesį, kad jų suvažiavimas vyksta visoje Bažnyčioje švenčiant Gailestingumo metus.

Dar viena ištrauka iš popiežiaus Pranciškaus dokumento apie šeimą ir santuoką. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių" redakcijai.

Šalia nedidelio branduolio, kurį sudaro sutuoktiniai ir jų vaikai, yra platesnė šeima – jos nevalia ignoruoti. Juk „vyro ir moters meilę santuokoje, taip pat tos pačios šeimos narių – tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, giminių ir namiškių – tarpusavio meilę gaivina ir palaiko nenutrūkstama vidinė dinamika, teikianti šeimai vis stipresnę ir intensyvesnę bendrystę, kuri yra santuokinės ir šeimos bendruomenės pagrindas ir siela“. Ta aplinka taip pat aprėpia draugus bei šeimas, su kuriomis draugaujama, taip pat šeimų bendruomenes, kurios palaiko viena kitą išgyvendamos sunkumus, vykdydamos socialines pareigas ir puoselėdamos tikėjimą.

Lapkričio 6 dieną Vatikane minima Gailestingumo jubiliejaus kalinių diena. Popiežius Pranciškus šiemet net yra suteikęs malonę, kad išpažintį atlikęs kalinys gali pelnyti atlaidus paprasčiausiai pamaldžiai peržengdamas savo kameros duris, atstojančias katedrų gailestingumo vartus. Popiežius ir savo pavyzdžiu, Didįjį ketvirtadienį nuplovęs nuteistiesiems kojas, ragina atlikti konkretų gailestingumo darbą – aplankyti kalinį. Tokią akciją lapkričio 7 dieną Lietuvoje organizuoja ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“. Tačiau Lietuvoje vis dar egzistuoja didelis nuteistųjų ir visuomenės susipriešinimas. Pastaroji neretai įsitikinusi, kad tie žmonės nepataisomi. Ar tikrai? Kalbamės su jau dešimtmetį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbančiu pranciškonu kunigu Arūnu Peškaičiu apie tai, kaip jo akyse keičiasi kalinių gyvenimai ir kaip būtų galima tirpdyti neapykantą nuteistiesiems.