Žymus italų teologas kardinolas Camillo Ruini spalio mėnesį išleido knygą apie mirtį. „Ar egzistuoja „po to“?. Mirtis ir viltis“. Kaip savo knygos pratarmėje rašo jis pats, 2012 metais užbaigęs savo ankstesnę knygą, jau nebegalvojo apie kitą, nes sulaukus 81 metų amžiaus atrodė, kad jau nebėra laiko imtis kitos. Bet privačiame susitikime popiežius Benediktas XVI jį paragino perduoti savo sukauptą patirtį svarbiu klausimu ir jau kitą rytą, pasak kardinolo, jis pagalvojo, kad tai galėtų būti mirties klausimas, apie kurį šiuolaikinėje visuomenėje dažnai nekalbama, kartais net ir per laidotuves.

Visus mūsų tikėjimo atsakymus, kodėl Marija vadinama Dievo Motina, randame Evangelijoje pagal Luką ir Bažnyčios Tradicijoje. Angelas Apreiškimu praneša, kad ji taps Aukščiausiojo Sūnaus, kurio vardas bus Jėzus, Motina. Sausio 1-oji diena – Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, šventė. Jau ankstyvosios Bažnyčios Efezo visuotiniame susirinkime 431 m. po Kr. buvo patvirtinta, kad Marija yra tikra Dievo Motina, o 451 m. po Kr. Chalcedono visuotiniame susirinkime visa tai paskelbiama kaip dogma. Mes, katalikai, pagerbiame Mariją, nes jau pats Dievas išsirinkęs ją būti Jo Sūnaus Motina, suteikė jai pirminę ir niekuomet nesiliaujančią garbę būti Kristaus Motina, Dievo Gimdytoja.

„Jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo“, pasakojo „Apaštalų darbų“ autorius apie pirmojo krikščionių kankinio paskutines akimirkas (žr. nr. 6-7). Šventojo Stepono liturginė šventė buvo minima kitą dieną po Kalėdų, gruodžio 26-ąją. Vidudienio maldoje jį priminė popiežius Pranciškus, kaip pirmąjį iš didžiulės kankinių procesijos, kurios gretos kasmet auga.

Trečiadienį Rygoje prasideda Taizé bendruomenės rengiamas naujametinis Europos jaunimo susitikimas. Jame laukiama maždaug 15 tūkst. dalyvių – iš Latvijos, kitų Europos šalių. Svečius į savo namus priima latvių šeimos, taip pat parapijos ir vienuolynai. Jaunimo priėmimo akcijoje dalyvauja ir Rygos miesto valdžia, suteikusi jaunimo susitikimo organizatoriams galimybę naudotis mokyklų patalpomis. Susitikimo programoje numatyta malda ir bendravimas įvairiose Rygos miesto bendruomenėse ir senamiesčio bažnyčiose, o taip pat bendri susitikimai Rygos arenoje ir parodų centre.

Sėkmingo bendradarbiavimo tarp Vakarų Europos šalių tikinčiųjų, patriarchų ir dvasininkų dėka  Vakarų Europoje pradėjo veikti 255 Ukrainos graikų katalikų bažnyčios draugijos. 173 iš jų kuruoja kunigai. „Migracijos reiškinys šių dienų Europoje tapo pagrindiniu iššūkiu. Vieni į jį žvelgia kaip į grėsmę, kiti mato kaip galimybę.

„Žodžiais ir darbais liudykite, kad net ir po didelių sunkumų, istorijoje visada nugali gėris“, - ragina popiežius Pranciškus, kreipdamasis į Latvijos sostinėje Rygoje nuo trečiadienio iki sekmadienio, nuo gruodžio 28 iki sausio 1 d. vykstančio naujametinio Europos jaunimo susitikimo dalyvius. Šiuos susitikimus jau beveik keturis dešimtmečius kasmet vis kitame mieste rengia Taizé bendruomenė. Šiemetinis susitikimas turi daug ekumeninių elementų, nes Latvijoje, o ypač sostinėje Rygoje, krikščionių daugumą sudaro liuteronų Bažnyčios nariai. Nemažai taip pat ir ortodoksų.

„Štai, Viešpats prie durų!“, - citavo Biblijos eilutes arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchato administratorius. – Kalėdos yra Dievo Sūnaus įžengimas į pasaulį: Kristus įžengia į pasaulį, ateina tarp savo žmonių. Kitą dieną po Gailestingumo Jubiliejaus galime Kalėdas pavadinti Durimis, kurias Dievas laiko atviras, pats išeidamas link žmogaus ir kad žmogus galėtų ateiti pas Jį.

Kiekvieną gruodžio 31 d. vidurnaktį vyksta tie patys pasikartojantys procesai – metai iš metų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, alkoholis, prekyvietės fejerverkais ir naktiniai barai okupuoja gausią mūsų tautos, o ypač tautos jaunimo dalį. Girtavimas ir nepažabotos linksmybės tapo neišvengiamu procesu, kurio metu jau normaliu reiškiniu tampa įvykstantys nelaimingi, o kartais net labai skaudūs atsitikimai.

Popiežius Pranciškus pastarosiomis dienomis padovanojo keletą staigmenų: antradienio popietę išvykęs iš Vatikano apsilankė vienoje nedidelėje ortopedinių prekių parduotuvėje Vatikano prieigose, kur, pasak vietinės spaudos, užsisakė porą ortopedinių batų; ketvirtadienio rytą tiesioginiame eteryje kalbėdamas telefonu per Italijos nacionalinio transliuotojo RAI pirmosios programos rytmečio laidą „Unomattina“, pasveikino jos vedėjus ir žiūrovus transliacijų trisdešimtmečio proga. Laidos vedėjai ir visuomeninio transliuotojo RAI direktoriai telefonu pasveikino Šventąjį Tėvą su aštuoniasdešimtuoju gimtadieniu ir Kalėdomis, paprašė, kad pasveikintų populiarios programos žiūrovus, prisimindami, kad daugelis jų yra seneliai ir ligoniai.

Apie pal. t. Faustino Miguezo, Pijorų ordino kunigo būsimą kanonizaciją pranešta penktadienį Vatikane po Popiežiaus audiencijos kardinolui Angelo Amato. Per audienciją popiežius leido paskelbti dekretą dėl palaimintojo užtarimu įvykusio stebuklo, kurį patvirtinus atsivėrė kelias pal. Faustino kanonizacijai. XIX mažiuje gyvenęs ispanas palaimintasis didžiąją gyvenimo dalį praleido Madride kaip kunigas nuodėmklausys, jaunimo ugdytojas, gamtos mokslų dėstytojas. Pijorų ordino, kuriam priklausė būsimas šventasis, nariai buvo atsikėlę ir į Lietuvą, kur įkūrė atskirą Lietuvos provinciją, savo mokyklose sėkmingai ugdė jaunimą iki kol buvo Caro imperijos potvarkiais uždaryti XIX amžiaus viduryje. Būsimasis šventasis Faustinas, matydamas, kad Ispanijoje Pijorų „pamaldžiosios mokyklos“ vargsta be moterų įnašo, įkūrė atskirą Kalasantiečių Dieviškosios Ganytojos dukterų kongregaciją.

Keletą metų italų misionierius, Komboniečių kongregacijos kunigas t. Daniele Moschetti buvo vienas iš patikimų balsų Pietų Sudane, kur jis tarnavo kaip savo brolijos vyresnysis, pranešantis apie šios jaunos valstybės džiaugsmus ir, ypač, skausmus per pastaruosius trejus metus, užvirus genčių ir klanų tarpusavio kovai, dėl savo, o ne dėl valstybės interesų. Nuo 2017 metų sausio 1 dienos vyresniojo pareigose jį keičia kitas kombonietis, o t. Daniele paskelbė laišką bendražygiams, draugams, visiems sutiktiems, kurį pavadino taip: „tik trys žodžiai: Ačiū jums! Atleiskite ir viso geriausio“.

Sveikinu Jus visus 2016-ojo Kristaus gimtadienio proga!

Šie besibaigiantys metai buvo ypatingi. Popiežiaus Pranciškaus jie buvo paskelbti Gailestingumo metais. Popiežiaus buvome kviečiami tapti gailestingais vieni kitiems (visiems be išimties, kaip Dievas, visų mūsų Tėvas, yra visiems gailestingas – Misericordes sicut Pater!). Jei to dar nepasiekėme, šių metų Kalėdos tebus dar viena proga mums tokiais gailestingais tapti! Todėl visiems Jums siųsdamas kalėdinius sveikinimus noriu pasiūlyti Kūčių vakarą ir Kalėdų švenčių metu ramiai įsimąstyti ir įsijausti tų Gailestingumo metų proga vokiečių kardinolo Valterio Kasperio parašytos knygos „Gailestingumas. Pamatinė Evangelijos sąvoka ir krikščioniškojo gyvenimo raktas“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2016; p. 76-78) mintis.

Kai žiemos dienos vis trumpėja, o naktys darosi vis tamsesnės, imame ilgėtis šviesos. Tuomet ypatingai pradedame laukti Betliejuje sužibusios dieviškos meilės šviesos – šventų Kalėdų.

Kalėdos – tai pranašysčių išsipildymo metas ir beribis Dievo gailestingumo apsireiškimas, atsiųstas į pasaulį vienatinis Sūnus. Jėzaus vardas yra graikiško hebrajų vardo Yehosua atitikmuo, reiškiantis – Išganytojas. Kalėdos yra tikrai stebuklų metas, nes primena, kiek daug gali mažas garstyčios grūdelis, kritęs į gerą dirvą, tai yra į žmogų, kuris turi gyvą tikėjimą. Tokio žmogaus nepalauš jokios gyvenimo vėtros bei žemės drebėjimai.

Pranciškaus audiencija Vatikano darbuotojams

Ketvirtadienį, po susitikimo su Romos Kurija, popiežius Pranciškus nuvyko į didžiąją Pauliaus VI salę susitikti su Vatikano darbuotojais, jų tėvais, sutuoktiniais, vaikais ir seneliais.

Ketvirtadienio rytą įvyko tradicinis prieškalėdinis popiežiaus susitikimas su Romos Kurijos kardinolais ir vyskupais. Šia proga popiežius jiems kalbėjo apie Kurijos reformą – pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaujamasi, ir jau įvykdytus reformos etapus.

Kasdienybės rutina ir šventės laukimas, dažnai netgi svarbesnis ir pačią šventę, (mat laukiame stebuklo, o stebuklas – kaip tas Godo iš S. Beketo absurdo dramos – taip ir neateina) – toks, rodos, amžinas gyvenimo ratas, neretai palyginamas su voverės ratu, akcentuojant jo monotoniją ypač šiais laikais, kai mūsų, rodos, niekuo neįmanoma nustebinti, kai visi stebuklai (taip pat – ir didžiųjų metų švenčių) tėra tik reklaminiai prekybininkų triukai. Ar išties XXI amžiaus žmogus „išaugo“ stebuklų metą? O gal dar gyvas bent Kalėdų stebuklas? Apie tai (ir ne tik!) kalbamės su Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu kunigu Andriumi ŠIDLAUSKU.

Šiaulių vyskupijos kurija informuoja, kad Šiaulių vyskupijoje mirė kunigas jubiliatas Vytautas Butkus.

2016 metų gruodžio 20 dieną, po ilgos ligos, mirė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altaristas jubiliatas kun. Vytautas Butkus.

Gruodžio 12 d. Plungės švento Jono krikštytojo bažnyčioje Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su Žemaičių Kalvarijos dekanato kunigais aukojo šventas mišias Plungėje 16 metų kunigavusiam P. Našlėnui-Kerbeliui atminti. Po mišių vyskupai susitiko su Plungės rajono savivaldybės vadovais.

Nors prieš didžiąsias metų šventes Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis turi ypatingai daug darbo, bet mielai skyrė valandėlę „Airijos dienai“ ir laimina Airijoje gyvenančius lietuvius. Su vyskupu kalbamės ne tik apie Kalėdų džiaugsmą, bet ir apie švenčių virtimą apsipirkimo laikotarpiu, apie skaudžias emigracijos pasekmes, kai tėvai praranda vaikus, apie artimo meilę ir viltį, kad gyvenimas Lietuvoje gerės.

Ka­lė­dai­tis (ne­pai­nio­ki­me jo su per šv. Mišias gau­na­mu Kris­taus Kū­nu – tai du vi­siš­kai skir­tin­gi da­ly­kai) sim­bo­li­zuo­ja šei­mos ben­drys­tę ir vie­ny­bę, nes duo­na yra ke­pa­ma iš dau­gy­bės grū­dų. Kai Kū­čių va­ka­re lau­žo­me ka­lė­dai­tį, pa­sižada­me da­ly­tis vie­ni su ki­tais Die­vo ma­lo­nė­mis, mei­le, rū­pes­čiais, džiaugs­mais, ne­šio­ti vie­ni ki­tų naš­tas. To­dėl ka­lė­dai­čio lau­žy­mas pa­ly­di­mas pa­ties Jė­zaus iš­mo­ky­ta „Tė­ve mū­sų“ mal­da, ku­ri yra Die­vo vai­kų vie­ny­bės mal­da. Ne­se­niai pa­skelb­ta pa­lai­min­tą­ja, Mo­ti­na Te­re­sė sa­ky­da­vo: „Besimel­džian­ti šei­ma išlie­ka vie­nin­ga“.

Pirmadienį popiežius Pranciškus priėmė Italijos Katalikų akcijos vaikus. Kaip kasmet, septynios dešimtys šiai organizacijai atstovaujančių vaikų, atvyko į Vatikaną palinkėti Šventajam Tėvui džiugių Kalėdų.

„Metas vienytis – visoms religijoms, etninėms grupėms – kad 2017-ieji tikrai taptų Taikos metais. Taiką įmanoma pasiekti per teisingumą, per derybas. Raginame visų religijų tikinčiuosius 2017 m. sausio 1 d. pasninkauti ir melstis už taiką“. Tai Jangono arkivyskupo kardinolo Charles Maung Bo kreipimasis, kurį išplatino agentūra „Fides“.

Jau nuo pat ankstaus šeštadienio ryto popiežių Pranciškų aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga skubėjo sveikinti jo svečiai. Aštuoni benamiai, dvi moterys ir šeši vyrai, lydimi Šventojo Tėvo elemozinarijaus vysk. Konrado Krajewskio, jau 7.15 val. ryto Šv. Mortos namuose sveikino popiežių įteikdami jam kelias puokštes saulėgrąžų. Popiežius asmeniškai pasilabino su kiekvienu jų - italais, moldavais, rumunu ir peruviečiu, kurie gyvena Šv. Petro bazilikos prieigose. Popiežius pakvietė juos pusryčių į Mortos namų valgyklą, prisėsdamas kartu ir šnekučiuodamasis, bei pasiūlydamas jiems argentinietiškų saldumynų. Po pusryčių visi kartu nuėjo į popiežiaus Pauliaus koplyčią, kur popiežius su kardinolais aukojo šv. Mišias.

Popiežius Pranciškus savo 80-ąją gimimo dieną pažymėjo Mišiomis, šeštadienio rytą aukotomis Vatikano apaštališkųjų rūmų popiežiaus Pauliaus koplyčioje. Kartu su Šventuoju Tėvu meldėsi Romoje gyvenantys kardinolai. Prieš Mišias, visų vardu popiežių pasveikino kardinolų kolegijos dekanas kard. Angelo Sodano.

„Sovietinio imperializmo mentalitetas yra gajus ir daugelis Rusijoje laiko Baltijos valstybes tos imperijos dalimi“, sako interviu apie Baltijos šalių gyventojų būgštavimus dėl galimos Rusijos agresijos JAV „Catholic News Service“ pranešime Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Ganytojas pripažino, jog Europos ir JAV parama padėjo išblaškyti tokius būgštavimus.

Adventas – galimybė stabtelėti ir įsiklausyti, ką Dievas mums iš tiesų nori pasakyti.

Jau prabėgo daugiau nei pusė advento. Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate, kad šiaip ar taip nieko per jį nenuveikėte, tad pats laikas tiesiog pasiduoti. Nepasiduokite!

 „Sovietinio imperializmo mentalitetas yra gajus ir daugelis Rusijoje laiko Baltijos valstybes tos imperijos dalimi“, sako interviu apie Baltijos šalių gyventojų būgštavimus dėl galimos Rusijos agresijos JAV „Catholic News Service“ pranešime Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Ganytojas pripažino, jog Europos ir JAV parama padėjo išblaškyti tokius būgštavimus.

IV Advento sekmadienio Evangelijos tema – šv. Juozapas ir jo paklusnumas Dievo valiai, kurio vaisius – stebuklingas Dievo Sūnaus Įsikūnijimas. Kartais šv. Juozapas vadinamas žmonių pamirštu šventuoju, tačiau Dievo planuose jam, kaip niekam kitam, buvo suteikta daug: jam buvo patikėtas Jėzaus, Dieviškojo Vaikelio, likimas ir visos žmonijos ateitis.

Paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinei ligonių dienai, kuri bus minima 2017 metų vasario 11 dieną. Pirmiausia laiške primenama, kad 1992 metais ją įsteigė šv. Jonas Paulius II, pirmą kartą ji minėta 1993 metais Lurde, Prancūzijoje. Ši diena atkreipia visų dėmesį į ligoje ar, plačiau žiūrint, kančioje atsidūrusius asmenis ir tuos, kurie jais rūpinasi – artimaisiais, slaugais ir savanoriais, dėkojant už iš Viešpaties gautą pašaukimą lydėti sergančius brolius.