Jėzus pašaukė savo mokinius būti „žemės druska“ ir perspėjo, kad sekti paskui jį nebus lengva, todėl klystų tikintieji, kurie darytų kompromisus, siekdami prisitaikyti prie nekrikščioniškos visuomenės. Taip portalui LRT.lt sako Kauno arkivyskupas emeritas, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didysis kancleris Sigitas Tamkevičius. „Bandantieji ištikimai sekti paskui Kristų visuomet rizikuoja būti „prieštaravimo ženklu“, nes neįmanoma vienu metu tarnauti Dievui ir Mamonai. Reikia rinktis viena iš jų“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Per pastaruosius dešimt mėnesių įvairių pasaulio šalių vyskupai paskelbė labai įvairuojančias popiežiaus Pranciškaus dokumento Amoris Laetitia, interpretacijas – ypač dėl nuorodos apie Komuniją išsituokusiems ir antrą civilinę santuoką sudariusiems katalikams. Kontrastas retai kada buvo toks aštrus kaip šįkart, kai Vokietijos vyskupų konferencija ir vokietis katalikų doktrinos prižiūrėtojas Vatikane regis virtualiai vienas kitam prieštaravo.

„Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Gavėnios metas tai garsiai skambantis kvietimas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu“. Šiais žodžiais prasideda popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Gavėnios proga. Vatikano spaudos salė popiežiaus dokumentą paskelbė antradienio vidudienį. Žinios tema: „Žodis yra dovana. Kitas žmogus yra dovana“. Popiežius Pranciškus joje komentuoja garsųjį Kristaus palyginimą apie Lozorių ir turtuolį (plg. Lk 16,19-31).

„Dvasingumas“ yra svarbus žodis. Žmogus, užčiuopęs autentiško dvasinio gyvenimo pradus, vertina juos kaip fundamentalią savo gyvenimo realiją. Tikras dvasinis gyvenimas daro žmogų laimingą. Tačiau į dvasingumo sąvoką galima sukrauti daugybę paviršutiniškų, lėkštų, o kartais ir pavojingų prasmių. Blogai suvoktas dvasingumas gali tapti destruktyvus žmogaus asmenybei ir netgi sukelti socialinių katastrofų. Kadangi pastaruoju metu net iš aukštų politinių tribūnų ima girdėtis kalbų apie dvasingumą, turime pasiaiškinti kai kuriuos pagrindinius dalykus apie šią sąvoką. Pabandykime įvardinti, kas dvasingumas nėra, kad imtų ryškėti tikroji jo prasmė.

Norint sekti Kristų pirmiausia reikia trokšti žmogiškumo pilnatvės; reikia eiti kartu su kitais kopiančiais aukštyn, tai yra, eiti kartu su Bažnyčia; reikia klausytis Kristaus žodžių ir pagal juos gyventi su tikėjimu, meile ir viltimi. (Benediktas XVI)

Vasario 1-ąją prasidėjo dalyvių ir savanorių registracija į Lietuvos jaunimo dienas 2017, vyksiančias birželio 23–25 dienomis Vilniuje. Skaičiuojama, kad LJD į Vilnių sutrauks daugiau nei 6000 jaunų žmonių iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių. Būk ir tu! 

Vasario 7 dieną didelėje šventėje Osakos mieste, Japonijoje, palaimintuoju buvo paskelbtas japonas Takayama Ukon (1553 - 1615), priklausęs kilmingų samurajų šeimai: Japonijoje yra jo šeimos vardo miestas, kuriame dar išlikę ir šeimos pilies likučiai. Jo krikščioniškas vardas buvo Justas – „teisusis“. Ir iš tiesų, jo gyvenime netrūko situacijų, kuriose jis turėjo rinktis: išlaikyti galią ir įtaką, bet prarasti tikėjimo ir moralinį teisumą, ir atvirkščiai.

Per pastaruosius dvejus metus kasmet po maždaug 2,3 tūkst. vienuolių paliko savo ordinus ir kongregacijas, pranešė Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos sekretorius arkivysk. José Rodríguez Carballo, Vatikano dienraščiui „l’Osservatore Romano” duotame interviu. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad vienuolinio gyvenimo atsisako vyrai ir moterys, kurių amžius nuo 30 iki 50 metų, tai yra palyginti jauni ir patys pajėgiausi.

Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslas vasario 5 d. šv. Mišiose Vilniaus katedroje

Vienas globos namuose augęs berniukas, jau tapęs vyru, pasakojo istoriją, kad atmintyje jam vis iškyla vaizdas, kaip viena močiutė, gyvenusi tame pačiame miestelyje, kiekvieną kartą pamačiusi tą berniuką netoli savo namų, išnešdavo jam duonos riekę, storai apteptą uogiene. Globos namuose maisto buvo pakankamai, tačiau giliai atmintyje jam išliko tos duonos su uogiene skonis.

Griežti, kietai į taisykles įsikibę žmonės, bijo mylėti, bijo laisvės, kurią mus dovanoja Dievas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių metu.

Vidudienio malda Vatikane

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus sveikino didelę piligrimų ir maldininkų minią šv. Petro aikštėje, tarp kurių buvo daug Romos tikinčiųjų, atėjusių paminėti nacionalinę Dieną už gyvybę. Italijos Bažnyčioje ši diena švęsta jau 39-ąjį kartą.

Šiemet Mongolijos Bažnyčia švenčia „sidabrinį jubiliejų“ – 25 misijų metus šalyje, kuri buvo ką tik išsivadavusi iš socializmo. 1991 m. atkuriant Mongolijos Bažnyčią labai prisidėjo arkivyskupas Jonas Bulaitis, tuometinis apaštalinis nuncijus Pietų Korėjoje. 1992 m. rugsėjį jis buvo paskirtas nuncijumi ir Mongolijai.

Vienas globos namuose augęs berniukas, jau tapęs vyru, pasakojo istoriją, kad atmintyje jam vis iškyla vaizdas, kaip viena močiutė, gyvenusi tame pačiame miestelyje, kiekvieną kartą pamačiusi tą berniuką netoli savo namų, išnešdavo jam duonos riekę, storai apteptą uogiene. Globos namuose maisto buvo pakankamai, tačiau giliai atmintyje jam išliko tos duonos su uogiene skonis.

​Marijampolė išsidėsčiusi Sūduvos krašto centre, prie Šešupės kranto. XVIII a. viduryje marijonai čia įsteigė vienuolyną. Nuo jo XVII a. antrojoje pusėje čia įsikūręs kaimas gavo Marijampolės vardą. Marijampolė tapo vieninteliu Lietuvoje miestu, įreikšminusiu vienuolijos, o per ją ir pačios Švč. Mergelės Marijos vardą.

Vatikano II Susirinkimas liudija, kad „iš Eucharistijos, kaip iš šaltinio, trykšta į mus malonė ir jos dėka veiksmingiausiai pasiekiamas žmonių pašventinimas Kristuje bei Dievo pašlovinimas, kurių kaip tikslo siekiama visais kitais Bažnyčios darbais“ (SC 10). Žmonių pašventinimas vyksta iš Eucharistijos tekančios malonės dėka. O kaip yra tada, kai žmogus ilgą laiką nedalyvauja Eucharistijoje?

Bažnyčia Baltarusijoje rimtai žiūri į Fatimos žinią, - sakė Minsko ir Mogiliavo arkivyskupas Tadeusz Kondrusiewicz, Lenkijos katalikų žinių agentūrai KAI duotame interviu pasakodamas apie Baltarusijoje vykstančius renginius Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtųjų metinių proga.

Be šviesos ir druskos neįsivaizduojamas mūsų gyvenimas. Druska saugo maistą nuo sugedimo ir priduoda jam skonį, o šviesa padeda skleistis bet kokiai gyvybei.

Jėzus druska ir šviesa pavadino savo mokinius, nurodydamas, kokią misiją šiame pasaulyje turės atlikti jo sekėjai: apsaugoti visuomenę nuo moralinio supuvimo ir nušviesti šio gyvenimo patamsius, kad bent kai kas nepasiklystų.

Amžininkų liudijimai

Solovkai… Kas apie juos negirdėjo? Juk tai pirmoji pasaulio koncentracinė priverčiamųjų darbų stovykla, visų panašių stovyklų prototipas, stovyklų, atsiradusių pirmiausia sovietinėje Rusijoje, o vėliau ir nacionalsocialistinėje Vokietijoje. Šių atsiminimų autorius yra Vincas Dainys Mogilevo vyskupijos kunigas, lietuvis, ilgametis sovietų kalinys, kurį laiką kalėjęs drauge su vyskupu Teofilium Matulioniu. Savo atsiminimus rašė jis 1948 m., gyvendamas V. Vokietijoje, Scheinfeldo išvietintų asmenų stovykloje.

Popiežiaus dokumente apie meilę šeimoje – 7 skyriuje dėmesys vaikų ir paauglių auklėjimui.

Vatikano II Susirinkimas kalbėjo apie būtinybę rūpintis vaikų ir paauglių „pozityviu ir protingu, amžiui pritaikytu“ lytiniu auklėjimu atsižvelgiant „į psichologijos, pedagogikos bei didaktikos pažangą“. Turime savęs paklausti, ar mūsų auklėjimo institucijos ėmėsi šio iššūkio. Sunku imtis lytinio auklėjimo epochoje, kai lytiškumą linkstama subanalinti ir nuskurdinti. Toks auklėjimas suvoktinas meilės, dovanojimosi vienas kitam ugdymo kontekste. Tada lytiškumo kalba bus ne apgailėtinai nuskurdinama, bet apšviečiama. Seksualinį instinktą galima ugdyti pažįstant save ir plėtojant gebėjimą tvardytis, taip padedant rastis vertingam gebėjimui džiaugtis ir susitikti mylint.

Kodėl mažėja pašaukimų į vienuolius? Kodėl įžadus davę vyrai ir moterys atsisako Dievui pašvęsto gyvenimo? Šias temas plenarinėje asamblėjoje svarstė Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos nariai. Tą pačią tematiką palietė ir popiežius Pranciškus šeštadienio rytą priėmęs plenarinės asamblėjos dalyvius.

Vasario 2 dieną, švenčiant Viešpaties Paaukojimo šventę ir Dievui pašvęstojo gyvenimo dieną, Vilniuje vyko Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos (LVVVK) posėdis, kurio metu buvo išrinktas naujasis LVVVK pirmininkas, pakeitęs trejus metus konferencijai vadovavusį jėzuitą kun. Gintarą Vitkų SJ. Naujuoju LVVVK konferencijos pirmininku tapo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras pranciškonas kun. Algirdas Malakauskis OFM.

Vasario 2 d. minimas Viešpaties paaukojimas šventykloje ir pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne gyvenantis brolis Rolandas Taučius OFM pasakoja, kaip ir kada atsirado vienuolystė bei kuo ji tebėra aktuali šių dienų visuomenės gyvenime.