Šeštadienį Klemenso salėje  popiežius priėmė sakralinės muzikos pasaulio atstovus. Kreipdamasis į  kovo 2 – 4 dienomis vykusios konferencijos apie „Bažnyčią ir muziką: kultas ir kultūra praėjus 50 metų po instrukcijos „Musicam sacram“ paskelbimo“ dalyvius, popiežius akcentavo, kad konferencija ekumeninės ir tarpdisciplininės perspektyvos šviesoje siekė pagilinti santykį tarp sakralinės muzikos ir šiuolaikinės kultūros, tarp krikščionių bendruomenių muzikinio repertuaro ir vyraujančių muzikinių tendencijų. Vatikano II Susirinkimo tėvai, paskelbdami konstituciją apie šventąją liturgiją „Sacrosanctum Concilium“, pabrėžė, kaip sudėtinga tikintiesiems dalyvauti liturgijoje, kurios kalbos ir ženklų jie nesupranta.

Šventųjų medžių garbinimo kultą palikęs ir į krikščionybę atsivertęs vyras buvo įleidžiamas ir ištraukiamas į šaltą vandenį septyniolika valandų, kad išsižadėtų savo tikėjimo, tačiau atsisakė ir galiausiai mirė. Nors panašios scenos vaizduojamos neseniai kino teatruose pasirodžiusiame filme „Tyla“ apie krikščionių lemtį XVII amžiaus Japonijoje, čia kalbama apie įvykius šiandieninėje Indijoje.

 Popiežius Pranciškus pristato maldos intenciją kovo mėnesiui:

„Kiek daug žmonių, persekiojamų dėl tikėjimo, yra priversti palikti savo namus, bažnyčias, savo šalį, visus ką myli!

 Krikšto tėvai ir motinos – deja, neretai jais tampa asmenys, „pernelyg nutolę nuo tikėjimo“. Žmonės, kurie aiškiai „nesuvokia jiems tenkančios krikščioniškos pareigos“. Jų gyvenimo pavyzdys „vargiai ar leidžia aptikti kokių nors evangelinių principų pėdsakų“. Ką daryti, kad nebūtų pasiduodama įsivyraujančiai srovei, kai Krikšto bei Sutvirtinimo tėvais ir motinomis pakviečiami asmenys, vargiai ar sugebėsiantys tinkamai palydėti vaiką bei rodyti jam įtikinamą pavyzdį?

Mieli Broliai Seserys Kristuje, Telšių vyskupijos tikintieji, Jėzų Kristų, Jo Bažnyčią ir kunigus mylintieji!

Pradedame Gavėnios, t.y. apmąstymų, susikaupimo, atgailos ir pasitaisymo laiką. Šiuo Gavėnios laiku noriu Jus pakviesti apmąstyti savo santykį su Jūsų parapijose tarnaujančiais kunigais ir parapijine bendruomene, t.y., kiekvienu arti Jūsų esančiu tikinčiu žmogumi.

Popiežius – Romos vyskupas – ketvirtadienį susitiko su savo vyskupijos kunigija. Tokie popiežiaus susitikimai su Romos vyskupijos kunigais vyksta kasmet pirmosiomis Gavėnios dienomis. Kaip ir kitais metais, susitikimas vyko ne Vatikane, bet Romos katedroje – Laterano bazilikoje, dedikuotoje Švenčiausiajam Išganytojui, šv. Jonui Krikštytojui ir apaštalui šv. Jonu.

„Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino“ (Iš 20,8–11).

Pradedame Gavėnios metą, kurio pirmasis sekmadienis kalba mums apie dykumą, kurioje 40 dienų praleido Išganytojas. Šis Evangelijos tekstas kviečia ir kiekvieną mūsų patirti bent dvasinį dykumos nuotykį. Ką gi patiria Išganytojas smėlio, alkio ir bemiegių naktų artumoje?

Ses. Ona VITKAUSKAITĖ MVS

Vieną šaltą rytą katedroje kunigas, komentuodamas vyno padauginimą Kanos vestuvėse, pasakė: „Žmonės kartais piktinasi, kad Biblijoje daug karų ir žudynių, bet nepastebi, kad ten dar daugiau vestuvių ir vyno.“ Žmonija prasideda, galima sakyti, vestuvėmis Edeno sode, kai sukuriamas žmogus ir jo žmona. Ir vos tik jie susitiko, vos apžiūrėjo nuostabius naujus namus, juodu ištiko krizė – padarė nuodėmę, kuri sukėlė netvarką, kaip atspindi šie Viešpaties žodžiai moteriai: „Skausme gimdysi vaikus, – bet aistringai geisi savo vyro, o jis tave valdys“ (Pr 3, 16). Tad šeimos krizė visuomet yra teologinė, t. y. ir Dievo, problema.

     „Motiejus Kazimieras Valančiauskis, Dievo ir Šv. Apaštališko Sosto malone, Žemaičių vyskupas, savo aveles meilingai sveikina.

         Ar nenumanot, vaikai mano, jog Dievas neapsakomai didžią malonę jums padarė, atsiųsdamas blaivybę arba nusitūrėjimą nuo apgirdančių gėrimų? Ir jūs didžiai gražų paveikslą parodėte, klausydami balso savo vyskupo ir savo kunigų.

 Jeffrey F. Kirby

Pelenų trečiadienis atveria gavėnios duris. Nors kalendoriuje šiemet ši diena yra gan vėlai, tačiau vis tiek mus užklumpa netikėtai. O! Ar tikrai jau Pelenų trečiadienis ir gavėnios pradžia?

Ši nuostaba yra daugiasluoksnė ir iš dalies kyla kaip reakcija į šventadienį, įsiterpiantį į kasdienybės šurmulį bei sumaištį. Nuolat skubančius ir užsiėmusius žmones Pelenų trečiadienis verčia stabtelti ir peržiūrėti savo gyvenimo situaciją: „Prisimink, dulkė esi ir į dulkę pavirsi.“

Keturiasdešimties dienų prieš Velykas metas, mūsų vadinamas Gavėnia, yra labai svarbus metas. Žvaigždė, lydinti mus tikėjimo kelionėje, yra Kristaus Prisikėlimas. Teoriškai mes visi, pakrikštytieji, esame Prisikėlimo vaikai, tačiau, kokie mes iš tikrųjų esame, tai priklauso nuo to, kiek giliai mūsų širdyse yra įaugęs Kristus. Todėl Gavėnios metu, ruošiantis Kristaus Prisikėlimo šventei, verta dažniau sustoti prie kelių ypač svarbių krikščioniškojo tikėjimo momentų.

Sekmadienį po pietų, po mišparų su anglikonų bendruomene Romoje popiežius Pranciškus atsakė į kelis klausimus. Mišparų homilijoje jis konstatavo, jog katalikai ir anglikonai jau nebežiūri vienas į kitą, kaip į priešus, bet kaip į brolius. Pirmuoju klausimu jo buvo paprašyta papildyti šią temą.

Popiežiškosios mokslų akademijos būstinė

Vasario 27 dieną Vatikane prasidėjo mokslinis seminaras apie biologinės įvairovės nykimą, tvarų vystymąsi ir tai, ką galima padaryti. Jį rengia abi didžiausios Popiežiškosios akademijos – Popiežiškoji mokslų akademija ir Socialinių mokslų akademija. Tad tarp seminaro dalyvių – žinomi biologai, evoliucionistai, ekonomistai, sociologai, pasaulyje garsių universitetų profesoriai. Galima priminti, kad Popiežiškosios mokslų akademijos pirmininkas yra Werner Arber, šveicaras, Nobelio premijos laureatas medicinos srityje.

Kovo 1-ąją sukanka 15 metų nuo pirmųjų Vatikano euro monetų pasirodymo. Nors Vatikanas nepriklauso Europos Sąjungai, monetos kalamos remiantis 1929 m. susitarimu su Italija, pagal kurį Vatikano valstybės piniginis vienetas yra tas pats kaip Italijoje. Vėliau Vatikano eurų emisija buvo apibrėžta atskira sutartimi, pasirašyta su Centriniu Europos banku.

Popiežius Pranciškus sekmadienį po pietų aplankė Romos anglikonų Visų šventųjų parapiją, mininčią 200 metų sukaktį nuo įsikūrimo. Atvykęs į šios bendruomenės bažnyčią, esančią Romos centre, netoli Ispanijos aikštės, popiežius dalyvavo popietinėje Žodžio liturgijoje, panašioje į katalikų Mišparus, jos metu pasakė homiliją. Į Visų šventųjų bažnyčią atvykusį popiežių pasitiko vyskupas Robert Innes, vadovaujantis visoms anglikonų bendruomenėms kontinentinėje Europoje, savo katedrą turintis Gibraltare, taip pat Kenterberio arkivyskupo asmeninis atstovas Romoje vyskupas David Moxon.

8 eilinio sekmadienio homilija

Pranašas Izaijas, matydamas savo tautiečių moralinį nuosmukį ir jų neviltį, drąsino juos pasitikėti Dievu: „Zionas sako: „Paliko mane VIEŠPATS, užmiršo mane Dievas. Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji užmirštų, aš tavęs niekad neužmiršiu“ (Iz 49,14-15).

Apie Jo Eminenciją daug prikalbėta – ir gera, ir bloga, kalbėta rūmuose (liaudiškai „palociuose“) ir tvarteliuose, paplonintu balsu ir sensacingomis antraštėmis pirmuosiuose puslapiuose. Iš tiesų Nepriklausomos Lietuvos scenoje jis negali likti nepastebėtas, ir ne tik valstybiniu ir katalikų bend­ruomenės lygiu, bet pirmiausia ir kaip asmuo, savo pavyzdžiu liudijęs ištikimybės Bažnyčiai ir žmogui nuostatas.

„Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Gavėnios metas tai garsiai skambantis kvietimas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu“. Šiais žodžiais prasideda popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Gavėnios proga. Vatikano spaudos salė popiežiaus dokumentą paskelbė antradienio vidudienį. Žinios tema: „Žodis yra dovana. Kitas žmogus yra dovana“. Popiežius Pranciškus joje komentuoja garsųjį Kristaus palyginimą apie Lozorių ir turtuolį (plg. Lk 16,19-31).

Popiežius ir rabinas Abraham Skorka

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį priešpiet susitiko su devyniomis dešimtimis Argentinos žydų bendruomenės atstovų, kurie jam padovanojo naują specialų Toros – Senojo Testamento Pankiaknygės – leidimą. Žydų bendruomenės iš popiežiaus Pranciškaus gimtojo miesto delegacijai vadovavo jo senas bičiulis Buenos Airių rabinas Abraham Skorka.

Brangūs lietuviai, jau ketvirtą kartą kovo mėnesio pirmąjį sekmadienį kartu melsimės už lietuvius visame pasaulyje. Jūs, lietuviai, pasklidę po visą pasaulį, esate svarbi ir labai reikalinga Lietuvos dalis.

Kviesdamas melstis vieniems už kitus, noriu atkreipti Jūsų dėmesį į garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, kurio metus šiemet paskelbė Lietuvos vyskupai. Praėjusio amžiaus kankinys arkivyskupas Teofilius gerai pažinojo Lietuvos vaikų visame pasaulyje dalią ir rūpesčius. Tris kartus kalintas sovietiniuose kalėjimuose, persekiotas ir tremtas kunigas rūpinosi su juo esančiais žmonėmis, sielų gerove. Dvasininkas tarnavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Rusijoje, kur stengėsi atsiliepti žmonėms ta kalba, kuria jie kalba.

Nepiktink mažutėlių dviveidišku, dvigubu gyvenimu; verčiau nusikirsk ranką ar išsilupk akį, kad tik nenusidėtum, kalbėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją.

Vasario 21 dieną mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Kaune buvo švenčiamos Padėkos Mišios už „Mariją radiją“, jos darbuotojus, savanorius, rėmėjus, klausytojus.

Šv. Mišioms vadovavo ir homiliją pasakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Koncelebravo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Panevėžio vyskupai emeritai Jonas Kauneckas ir Juozas Preikšas, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, LVK generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Povilas Narijauskas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir daugiau kaip dvi dešimtys kunigų.

Vasario mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelijos tema – Dievas ir pinigas. Jėzus primena pavojų, jei pinigas žmogaus gyvenime tampa tikslu, o ne priemone, tuomet žmogaus gyvenimo kelionė yra tikrame pavojuje, nes kelio rodyklės tampa klaidingomis nuorodomis. Tačiau ne mažesni pavojai tyko ir tų, kurie gyvenimo džiaugsmą iškeičia į nuolatinę baimę ir rūpestį: ką valgys, ką vilkės ir ką atneš rytojaus laukimas. Jėzus kviečia pažvelgti į kūriniją ir jos grožį bei pasimokyti iš Dievo kūrinijos, kaip reikia vertinti kiekvieną suteiktą akimirką šlovinti Kūrėją tau duota giesme ir tos valandos darbu. Tikras ir neabejotinas žmogaus gyvenimo laimės pagrindas yra mūsų pasitikėjimas Apvaizda kiekviename žmogaus gyvenimo žingsnyje.

Vasario 23–26 d. sostinėje vyks 18-oji Vilniaus knygų mugė. Šių metų tema – „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Pirmą kartą šioje tarptautinėje knygų mugėje BAŽNYČIOS KRONIKOS FONDO dėka KATALIKIŠKA ŽINIASKLAIDA jungiasi į vieną bendrą stendą. Jį bus galima rasti trečioje salėje priešais LRT forumą. Stendo numeris parodoje 3.17. Daugiau informacijos apie mugę www.vilniausknygumuge.lt.

Margarita buvo pirmoji, su kuria susitikome „Betanijoje“. Pradžioje kalbėtis nebuvo labai lengva, tačiau galiausiai ledai buvo pralaužti. Kadangi bendravome patalpoje, kurioje buvo ekranas su vaizdu į valgyklą, pokalbius paįvairindavo ir Margaritos pastabos apie veiksmą šioje pagrindinėje „Betanijos“ erdvėje.

Tęsdamas katechezę apie krikščionišką viltį, trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus komentavo apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams žodžius:

„Visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo. Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai. O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais” (Rom 8,22-26).

Kartu su teise emigruoti turi būti garantuota ir teisė neemigruoti, - sakė popiežius Pranciškus, antradienį susitikęs su šiomis dienomis vykusio Šeštojo tarptautinio forumo „Migracija ir taika“ dalyviais. Šiuos, kas dveji metai vykstančius forumus, rengia Šventojo Sosto visapusiško žmogaus vystymosi dikasterija, tarptautinis vienuolių skalabriečių pagalbos migrantams tinklas ir Konrado Adenauerio fondas.

Po daugiau nei metus trukusios restauracijos į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose grįžta altorinis paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija) su karūnomis, aptaisais ir rėmu“. Tai yra vienas iš seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas.