Pal. Emilija, pirmoji romų kilmės moteris Altorių garbėje

Kaip priminė popiežius Pranciškus sekmadienį susitikime su maldininkais po „Viešpaties Angelo“ maldos, jo įgaliotas kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas sekmadienį Ispanijoje paskelbė palaimintaisiais kun. Jose Alvarez Benavides y de la Torre ir 114 kitų kankinių: kunigus, vienuolius ir pasauliečius. Kun. Jose, žinomas teologas ir Almerijos kunigų seminarijos vice rektorius, buvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1936 - 39 metais.

Nepilnamečių apsaugos komisija baigė susitikimą

Paskelbtas pareiškimas apie Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narių suvažiavimo sprendimus, priimtus po diskusijų kovo 24 – 26 dienomis.

Viena iš pagrindinių temų buvo šios komisijos narės Marie Collins, kuri pati buvo patyrusi lytinį išnaudojimą iš dvasininko pusės, atsistatydinimas prieš kelias savaites. Keliuose duotuose interviu Marie Collins sakė, kad ji vertina Komisijos ir jos narių įsipareigojimą, tačiau ją nuvylė kitų Romos kurijos institucijų lėtumas sprendžiant problemas. 

Sabėjai: senoji artimųjų rytų bendruomenė, apie kurią mažai kalbama

 Kovo 20 d. Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje švenčiant Novrūzą – Naujuosius metus, minimus dar nuo zoroastriškos Persijos laikų, šešėlyje liko simboliškas, tačiau reikšmingas įvykis, pabrėžiantis regiono spindesį, nepaisant šiandienių neramumų. Kovo 16 d. Bagdade ir kitur Irake mandėjai-sabėjai paminėjo Eid al-Bronaya šventę, o ypatingasis Jungtinių Tautų atstovas Irakui Janas Kubošas perdavė linkėjimus šiai bendruomenei bei paragino Iraką užtikrinti saugumą šiai ties išnykimo riba esančiai religijai ir bendruomenei, kuri, bijodama „Islamo valstybės“ represijų ir nesijausdama saugi Irake, yra priversta bėgti iš savo „protėvių žemės“. Kubošas paragino ir Bagdadą siekti tarpreliginio dialogo, kad Irakas ir Artimieji Rytai ir toliau liktų namais daugybei bendruomenių, kurios dažniau susilaukia kultūrologų nei žiniasklaidos dėmesio.

Matyti ir šlovinti


Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo homilija Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje jos atšventinimo 25-mečio ir naujų vargonų palaiminimo proga (2017-03-26)

Švenčiame IV gavėnios sekmadienį, kuris vadinamas džiaugsmo sekmadieniu, vis labiau kreipiančiu mus link Velykų. Krikščionio džiaugsmas kyla iš tikėjimo ir tikėjimas jį palaiko. Esame apšviesti ir todėl šloviname Tą, kuris teikia mums šviesą. Šviesa ir žodis yra mūsų gyvenimo sąlyga. Pradžioje Dievas savo žodžiu sukūrė šviesą: „Dievas tarė: ‘Tebūna šviesa!‘ Ir šviesa pasirodė“ (Pr 1, 3). Kai Viešpats mus apšviečia, esame stiprūs ir su psalmininku galime giedoti: „VIEŠPATS – mano šviesa ir pagalba, ko gi turėčiau bijotis?“ (Ps 27, 1).

Sekmadienio vidudienio malda: ir mes buvome „akli nuo gimimo“

Sekmadienį popiežius Pranciškus kreipėsi į maždaug 25 tūkstančius maldininkų ir Romos miesto svečių, atėjusių į vidudienio maldos susitikimą šv. Petro aikštėje.

Kaip įprasta, Šventasis Tėvas pasakė kelias mintis apie sekmadienio Evangelijos skaitinį, šį kartą pasakojusi apie neregio nuo gimimo išgydymą, Jėzui atliekant tam tikrą ritualą, patepant jo akis ir paliepiant jas nusiplauti. Neregys paklauso ir pradėta regėti.

„Amoris laetitia": santuokos ir šeimos dvasingumas

Devintasis, paskutinis, „Amoris laetitia" skyrius – apie santuokos ir šeimos gyvenimą gaivinantį dvasingumą.

Meilė gali būti įvairi, nelygu gyvenimo būvis ir pašaukimas. Jau prieš kelis dešimtmečius Vatikano II Susirinkimas, kalbėdamas apie pasauliečių apaštalavimą, pabrėžė iš šeimos gyvenimo kylantį dvasingumą. Pareiškė, kad pasauliečių dvasingumui savitą pobūdį taip pat turi suteikti santuoka ir šeima, o šeimos rūpesčiai neturėtų būti svetimi jų dvasinei gyvensenai. Todėl verta glaustai aptarti kai kuriuos to savito dvasingumo, besirutuliojančio šeimos gyvenimo santykių dinamikoje, bruožus.

Svarbus ES Teisingumo Teismo sprendimas religijos laisvės srityje

Kovo 14 dieną Europos Sąjungos Teisingumo teismo didžioji kolegija priėmė sprendimą Samiros Achbita byloje prieš savo buvusį darbdavį Belgijoje, G4S Secure Solutions NV. Šis sprendimas yra svarbus teisės į religijos laisvę supratimui ir interpretacijai tokių svarbių sutarčių, kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ES pagrindinių teisių chartija ar Tarybos 2000 metų direktyvos.

„Vieni iš mūsų“: pažintis su broliu pranciškonu Antanu Blužu

Tęsiamas laidų ciklas „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Kas yra tie, kurie apsisprendžia tapti vienuoliais? Kas lemia tokį neįprastą pasirinkimą? Ką jie veikia? Kokie jų pomėgiai ir kasdienybė? Ar jiems rūpi tie patys dalykai, kurie rūpi mums? Ar nepasigenda šeimos gyvenimo? Savo istoriją pasakoja brolis pranciškonas Antanas Blužas iš Kretingos.

Užaugote Šiluvoje. Kokią įtaką tai turėjo Jūsų ateities pasirinkimui?

Augau Šiluvoje, kuri ir tikintiems, ir netikintiems žmonėms yra žinoma kaip piligrimų traukos centras, ypač sovietmečiu, kai būdavo organizuojamos maldininkų ir patriotų eisenos į Šiluvą. Tai buvo jų kovos už laisvę išraiška. Tačiau gyvenant Šiluvoje jautėsi ir kita pusė, tarybinė švietimo sistema, pasyvi rezistencija prieš tikėjimą, prieš tai, kas lietuviška ir patriotiška.

Ketvirtasis Gavėnios sekmadienis

Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai. Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“

Pranciškaus Vidudienio malda Milane: melskitės už mane!

Po susitikimo su dvasininkais ir pašvęstaisiais Milano katedroje popiežius katedros aikštėje vadovavo Vidudienio maldai, maldą įvesdamas padėkos žodžiu ir prašymu prisiminti jį maldose. „Dėkoju už parodytą šilumą ir prašau jūsų, kad mestumėte Dievą už mane! Melskite, kad galėčiau tarnauti Dievo tautai, tarnauti Viešpačiui, vykdyti Jo valią“, prašė popiežius Milane, sukalbėjus maldą visus palaimino.

Pranciškus ES lyderiams: kad ateitis nebūtų senatvė, nuovargis ir baimė

Sugrįžimas į Romą po šešiasdešimties metų negali būti vien atsiminimų kelionė, bet labiau troškimas atrasti gyvąją atmintį to įvykio, kad suprastume jo reikšmę dabartyje, - sakė popiežius Pranciškus, kovo 24 dienos vakare kreipdamasis į visų ES valstybių narių vadovus, jį aplankiusius Romos sutarčių šešiasdešimtmečio proga.  – Reikia įsijausti į tuometinius iššūkius, kad spręstume šiandieninius ir rytojaus. Savo pasakojimais, pilnais atsiminimų, Biblija mums pasiūlo pamatinį pedagoginį metodą: negalime suprasti mūsų dabartinio laiko be praeities,  kuri suvokiama ne kaip tolimų faktų visuma, o kaip gyvybinė limfa, maitinanti dabartį.

Popiežius Milane: Dievas eina mūsų miestų gatvėmis, ieško tikėti gebančių širdžių

Ko reikia, kad ir šiandien patirtume Evangelijos džiaugsmą mūsų miestuose? - klausė Milano tikinčiųjų popiežius Pranciškus šeštadienio popietę Moncos parke, aukodamas Viešpaties Apreiškimo iškilmės Mišias. Eucharistiją su Milano arkivyskupijos tikinčiųjų bendruomene popiežius aukojo pagal vietos Bažnyčios Ambrazietiškas apeigas. Šventojo Tėvo Mišiose Moncos parke dalyvavo maždaug milijonas žmonių, sakoma oficialiame Milano arkivyskupijos pranešime.

Popiežius Milane: Tikėjimas turi persmelkti žmogiškus procesus, tačiau juose neištirpti

Popiežius, atsisveikinęs su vadinamųjų „Baltųjų namų“ kvartalo gyventojais nuvyko į Milano katedrą susitikti su arkivyskupijos kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, nuolatiniais diakonais. Po bendros adoracijos prieš Švenčiausią Sakramentą ir šv. Karolio Boromiejaus pagerbimo, popiežius pasidalijo mintimis su maždaug keturiais tūkstančiais klausytojų, atsakydamas į tris klausimus.

Mirė kardinolas Keeler

Ketvirtadienį, kovo 23 dieną mirė Baltimorės arkivyskupas emeritas kardinolas William Keeler. JAV episkopatas savo buvusį pirmininką mena kaip uolų ir džentelmeniško būdo ganytoją, kuris per šešis dešimtmečius kaip kunigas, arkivyskupas ir kardinolas nešė krikščioniško tikėjimo viltį į žmonių gyvenimus ir tiesė solidarumo tiltus į kitų konfesijų bendruomenes, tapdamas pripažintu ekumenizmo ir tarpreliginių santykių lyderiu. Kardinolas William Keeler buvo Jungtinių Amerikos Valstijų Vyskupų Konferencijos pirmininkas nuo 1992 iki 1995 metų.

„Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis“ (Jn 9, 7)

Jau gerokai įpusėjo Gavėnios metas. Esame ketvirtajame – Džiaugsmo – sekmadienyje. Šio Gavėnios sekmadienio džiaugsmas Evangelijoje pagal Joną – neregio išgydymas. Stebuklingas neregio išgydymas anaiptol nesukelia džiaugsmo įvykusiu stebuklu, bet priešingai – to meto fariziejams iššaukia tiesiog aklą priešiškumą ir neapykantą Jėzui, nes neatitiko to meto visuomenės sampratos formalumų. Štai čia dar kartą pasitvirtina Jėzaus žodžiai, kad jo misija nėra griauti nusistovėjusių gyvenimo normų, bet naujai išpildyti Įstatymą ir Pranašus, tai yra Dievo įsakams suteikti naują prasmę. Jėzaus laikų fariziejų peiktinumas – dvasinis aklumas. Nors ir turėjo religiją, bet neturėjo Jėzaus meilės, be kurios neįmanoma atpažinti kito žmogaus kančią ir skausmą. Taigi, kai užuojauta artimui išstumiama formalumų reikalavimu, galime sakyti, kad neturime ne tik Jėzaus meilės, bet ir Šventosios Dvasios.

Telšių vyskupijos kunigų susirinkimas

2017 m. kovo mėn. 20 d. Telšiuose vyko Telšių vyskupijos kunigų kasmėnesinis formacijos susirinkimas. Susitikimą pradėjo, visus susirinkusiuosius Telšių vyskupijos vyskupo Jono Borutos SJ vardu pasveikino jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, kuris vadovavo ir bendrai maldai – Liturginių valandų Rytmetinei.

Popiežius kanonizuos kelias dešimtis šventųjų

Kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, po popiežiaus Pranciškaus audiencijos ketvirtadienį paskelbė eilę naujų dekretų ir kitų popiežiaus sprendimų. Juose atveriamas kelias skelbti iš viso 36 naujus šventuosius, įskaitant penkis vaikus, pripažinti 40 kankinių ir tris pavyzdingo gyvenimo ir nepaprastų dorybių krikščionis.

Rusijos katalikų vyskupai atveria kelią nuolatiniams diakonams

Saratovo katalikų ganytojas Klemensas Pickelis išrinktas naujuoju Rusijos Federacijos katalikų Vyskupų konferencijos pirmininku. Rinkimai įvyko per vyskupų plenarinę asamblėja, kuri vyko kovo 16-17 dienomis, praneša italų žinių agentūra SIR. Saratovo Šv. Klemenso vyskupijos vyskupas episkopatui vadovaus vietoj antrą kadenciją pareigose užbaigusio Maskvos arkivyskupo, italų kilmės Paolo Pezzi. Vyskupų konferencijos vicepirmininku perrinktas Novosibirsko vyskupas Joseph Werth. Generaliniu sekretoriumi patvirtintas kun. Igor Kovalevsky.

Pranciškus: Ar tikrai klausomės Dievo Žodžio?

Neatsitolinkime nuo Dievo Žodžio, klausykimės jo, kad mūsų širdys netaptų sukietėjusiomis, nes atitolę nuo Dievo tampam kurčiais jo Žodžiui, tampam neištikimais katalikais, o kai kada net „katalikais ateistais“, pasakė popiežius Pranciškus ketvirtadienį kreipdamasis į Mišių dalyvius.  Popiežius rytmetį aukojo Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje ir jų metu pasakė homiliją.

Religinių lyderių balsai po atakos Londone. Popiežiaus telegrama

Britų premjerė Theresa May ketvirtadienio ryte parlamente išvardijo turimas žinias apie teroro aktą trečiadienį prie parlamento Londone, kiek leidžia dabartinė tyrimo situacija. Teroristas buvo vienas, ant Vestminsterio tilto jis padidino automobilio greitį ir rėžėsi į žmones ant šaligatvių. Žuvo du asmenys, sužeista per 40 kitų: be dvylikos britų į ligoninę pakliuvo trys prancūzų vaikai, du rumunai, keturi pietų korėjiečiai, po vieną vokietį, lenką, airį, kiną, italą ir amerikietį, taip pat du graikai. Prie parlamento iš automobilio iššokęs teroristas peiliu mirtinai sužalojo vieną policininką, kol buvo nukautas šūviais.

Popiežiaus Pranciškaus audiencija Kamerūno prezidentui

Ketvirtadienio ryte Apaštaliniuose Rūmuose įvyko popiežiaus Pranciškaus ir Kamerūno respublikos prezidento Paul Biya susitikimas. Po audiencijos pas Šventąjį Tėvą Kamerūno politinis lyderis taip pat susitiko su kardinolu Pietro Parolin ir arkivyskupu Paul Gallagher, atitinkamai Popiežiaus valstybės sekretoriumi ir Santykių su valstybėmis sekretoriumi.

Motina Teresė: atpažinti Kristų žmoguje

Andrius NAVICKAS

Šiandien tapo madinga kalbėti apie vargšus, nors iš tiesų turėtume kalbėtis su vargšais“. Tai Motinos Teresės – vienos iškiliausių XX amžiaus asmenybių, pelniusių skirtingų religijų žmonių pagarbą – žodžiai. Smulkutė, mažo ūgio albanė tapo gailestingumo ir aukojimosi kitiems simboliu. Ji rodė, kad kiekvienas iš mūsų galime daug daugiau nei drįstame sau pripažinti. Ji gydė pasaulio, kuriame vargšai buvo tapę nematomi, išstumti už akiračio, regėjimą. Ji mokė mus į kiekvieną žmogų žvelgti Kristaus žvilgsniu. Motina Teresė vargu ar buvo įsigilinusi į popiežiaus Leono XIII ar jo įpėdinių socialines enciklikas, tačiau ji pati tapo įsikūnijusiu Bažnyčios socialiniu mokymu.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus lankysis Taizé

Po Velykų Taizé bendruomenę aplankys ypatingas svečias: balandžio 25 dieną čia pirmą kartą lankysis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus. Kelias valandas truksianti ekumeninio patriarcho piligrimystė  užbaigs jo pastoracinį vizitą Šveicarijoje, minint Chambésy ortodoksų centro įsteigimo penkiasdešimtmetį.

Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos prefektas apie būsimus pasaulinius susitikimus

Ispanų katalikiško savaitraščio portale „Vida Nuevo“ paskelbtas ilgas interviu su kardinolu Kevinu Josephu Farrellu, kuris vadovauja Romos kurijos reformos metu į vieną organizmą sujungtoms Popiežiškosios pasauliečių ir šeimos taryboms, priskiriant ir Gyvybės akademijos sritį. Ši reforma dar nepasibaigė. Popiežiškųjų tarybų integracija smarkiai pažengė, bet nėra užbaigta. Savo eilės laukia gyvybės sričiai skirtas sektorius.

Permąstant Europą: Bažnyčia dalyvauja svarstymuose apie Europos ateitį

Europos Vyskupų asamblėja lydės apmąstymų apie Europos ateitį procesą. Kovo 24 dieną, Romos sutarčių pasirašymo 60-ųjų metinių proga, popiežius Pranciškus audiencijoje priims Europos valstybių vadovus, kur dalyvaus ir kardinolas Reinhard Marx,  Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas, o ES vyskupai kovo 29-31 dienomis susitiks Briuselyje, kad aptartų Europos Sąjungos ateitį.

Popiežiaus bendroji audiencija. Ištvermė ir paguoda

„Jau kelias savaites apaštalas Paulius mums padeda geriau suprasti kas yra krikščioniškoji viltis“, - sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas bendrosios audiencijos katechezę. Šį kartą, komentuodamas trečiadienio ryto susitikimo su maldininkais pradžioje skaitytą Laiško romiečiams ištrauką, popiežius kalbėjo apie dvi krikščionių gyvenime ir tikėjime svarbias laikysenas – ištvermę ir paguodą.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode