Nuo antradienio ryto tarptautinės politikos ir tarptautinės žiniasklaidos centre vėl atsidūrė Sirija: po prezidento Assado režimo aviacijos smūgio opozicijos kontroliuojamame Khan Sheikhun mieste, Idlibo provincijoje, nuo mirtinų dujų mirė beveik šimtas asmenų, tarp kurių apie trisdešimt vaikų, ir dar keli šimtai apsinuodijo įvairiu laipsniu. Opozicija, daug ekspertų, Vakarų valstybių politikų pareiškė, kad Assado režimas panaudojo absoliučiai draudžiamą cheminį ginklą, peržengdamas netoleruotinas ribas. Assado režimas, remiamas Rusijos ir kelių kitų sąjungininkų, kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad tokių ginklų neturi nuo 2013 metų, kai tarptautiniu susitarimu, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, jie buvo atiduoti ir išgabenti. Jie pateikė hipotezę, kad dujos buvo laikomos ar gaminamos atakos vietoje, ir pasklido po smūgio.

Daugiau nei 140 kilometrų besitęsiantis žygis prašant taikos malonės ir meldžiant, kad liautųsi smurtas. Didžiąją Savaitę žygeiviai už taiką pajudės iš Ankavos, Erbilo priemiesčio, iki Karakošo, kurį 2014 m. vasarą apleido jo gyventojai, krikščionys, po to, kai jį užėmė džihadistai.

Šeštasis Gavėnios sekmadienis – tai Viešpaties Kančios (Verbų) Sekmadienis. Apmąstome mūsų atpirkimo ir išganymo paslaptis. Iki Velykų likusi savaitė vadinama Didžiąja, Šventąja, Kančios. Visą savaitę, kai mąstysime Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo slėpinius, viskas bus veltui, jei šioje apmąstymų kelionėje nesusitiksime su savimi ir nepraeisime patys Kristaus Kančios keliu.

XXXII Pasaulinės jaunimo dienos išvakarėse, kuri šiemet minima vyskupijų lygmeniu, popiežius Pranciškus vadovaus maldos vigilijai Romos ir kitų Lacijaus regiono vyskupijų  jaunimui. Maldos susitikimas vyks balandžio 8 dieną 17 valandą popiežiškojoje Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje.

Ketvirtadienio ryto Mišių homilijoje, remdamasis dienos skaitiniais, popiežius Pranciškus kalbėjo apie Abraomą, su kuriuo Dievas sudarė sandorą ir pažadėjo, kad jis taps daugybės tautų tėvu. Abraomas yra ir tos tautos, kurią vadiname Bažnyčia, ištakose. Abraomas patyrė išbandymą, bet pasitikėjo ir pakluso, jis buvo tikėjimo ir vilties žmogus, patyręs, kad Dievas neapgauna.

Popiežius Pranciškus balandžio 13 popietę lankysis Paliano pataisos namuose, kur aukos Didžiojo Ketvirtadienio Paskutinės vakarienės Mišias, jų metu atlikdamas Kojų mazgojimo apeigą keliems kaliniams.

Balandžio 5 dieną Briuselyje vyko tarptautinė konferencija, kuriai bendrai pirmininkavo Europos Sąjunga, Jungtinių Tautų Organizacija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Kuveitas ir Kataras. Konferencija buvo skirta ypač Sirijai – „Remiant Sirijos ir regiono ateitį“. Vėl buvo kalbama apie sunkius klausimus: kokie yra politiniai sprendimai, kurie atneštų ilgalaikę taiką Sirijoje, kaip padėti šiai šaliai atsistoti ant kojų. Kitas svarbus konferencijos tikslas – susitarimai dėl humanitarinės pagalbos, kurios reikia daugiau nei pusei sirų.

Popiežius Pranciškus sveikindamas skirtingų kalbinių grupių maldininkus įsakmiai pasveikino savo pirmtako šv. Jono Pauliaus II kraštiečius, prisiminė, kad balandžio pirmosiomis dienomis sukako iš Krokuvos kilusio popiežiaus mirties dvyliktosios metinės.

Pasibaigus bendrajai audiencijai popiežius Pranciškus dar kartą kreipėsi į susirinkusius.

„Mano mintys skirtos rimtam išpuoliui pastarosiomis dienomis surengtam Sankt Peterburgo metropolitene, kuris pareikalavo žmonių aukų ir sukėlė gyventojų pasimetimą. Pavesdamas Dievo gailestingumui visus tragiškai žuvusius reiškiu savo dvasinę vienybę jų artimiesiems ir visiems, kurie kenčia nuo šio dramatiško įvykio“, - pasakė popiežius Pranciškus.

Antradienį Vatikane lankėsi ir su popiežiumi susitiko Jungtinės Karalystės sosto įpėdinis Velso kunigaikštis Čarlzas, lydimas žmonos Kamilos, Kornvalio hercogienės. Popiežius Pranciškus princą Čarlzą priėmė audiencijoje antradienio popietę. Pokalbiuose aptartos įvairios bendro intereso temos. Šventasis Tėvas kunigaikščiui padovanojo bronzinę alyvmedžio šakelės skulptūrą ir trijų svarbiausių savo mokymo dokumentų kopijas: „Laudato Si“, „Evangelii Gaudium“ ir „Amoris Laetitia“, princas Čarlzas įteikė popiežiui iš Anglijos atsivežtų maisto gaminių, kad jie būtų išdalyti vargšams ir benamiams, sakoma oficialiame Jungtinės Karalystės sosto įpėdinio komunikate.

Popiežius trečiadienį prieš Bendrąją audienciją priėmė Jungtinės Karalystės musulmonų bendruomenės vadovų delegaciją. Delegaciją sudarė apie dešimt asmenų, tarp kurių buvo Europos musulmonų „Majlis ulama“ tarybos, Didžiosios Britanijos musulmonų forumo bei Krikščionių ir musulmonų forumo pirmininkai, Škotijos draugijos „Ahlul Bayt“ direktorius. Pasisveikinęs su delegacijos nariais popiežius Pranciškus pasidžiaugė jų apsilankymu ir pasidalijo mintimis apie religijų lyderių darbą ir uždavinius.

Bendrosios trečiadienio audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus rėmėsi apaštalo Petro laiško pamokymais.

Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, – jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. (…) Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus (žr. 1 Pt 3, 8-17).

„Didysis penktadienis suformuoja krikščionio egzistencijos dvasinę architektūrą. O Septyni paskutiniai žodžiai apibrėžia Didžiojo penktadienio tikrovę“ – knygoje „Mirtis penktadienio popietę“ rašo Richard John Neuhaus, kviesdamas permąstyti kiekvieną šių žodžių. Tęsiame autoriaus meditacijas.

Popiežiškosios komisijos „Ecclesia Dei“, kurios tikslas – popiežiui neklusnią Šv. Pijaus X kunigų broliją susigrąžinti į visišką vienybę su Apaštalų sostu, vadovai – komisijos pirmininkas kard. Gerhard Muller ir sekretorius arkivysk. Guido Pozzo – parašė laišką visiems Vyskupų konferencijų vyskupams, kuriuo informuojama apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą suteikti teisę Šv. Pijaus X brolijos kunigams laiminti santuokas.

Kryžius tai ne priklausymo organizacijai „ženkliukas“, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos Evangelijoje Jėzus sako: „Kai žmogaus sūnų būsite aukštai iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu“. Šie žodžiai, tai ir užuomina apie Jėzaus laukiančią mirtį ant kryžiaus, ir kartu nuoroda į Mišių pirmajame skaitinyje iš Skaičių knygos pasakojamą Dievo tautos istorijos epizodą, kai į Pažadėtąją žemę keliaujančius žydus puolė nuodingos gyvatės ir Mozė liepė iškelti ant stulpo vario gyvatę, kad kiekvienas įkąstas gyvatės, pažvelgęs į vario gyvatę, liktų gyvas.

Popiežiaus kvietimu šiemet Kryžiaus kelio prie Koliziejaus stočių tekstus parengs prancūzė teologė. Vatikane pranešta, kad popiežius Pranciškus pavedė Paryžiuje gimusiai profesorei Anne-Marie Pelletier parengti keturiolikos stočių apmąstymus. 71 metų amžiaus teologė ir biblistė yra pelniusi daugelį akademinių apdovanojimų, įskaitant Popiežiui emeritui dedikuotą Ratzingerio premiją 2014 metais. Teologinė rašo apie judaizmo ir krikščionybės santykių raidą, vienuolių pasaulį bei moters vaidmenį krikščionybėje ir Bažnyčioje. Kryžiaus kelio stočių autorė yra šeimos motina, užauginusi tris vaikus. (Vatikano radijas)

Nuotrauka: Profesorė Anne-Marie Pelletier

Žinau, kad jūs, jaunime, nenorite gyventi laikinų madų siūloma laisvės iliuzija, bet siekiate kilnesnių dalykų. O gal aš klystu? Neleiskite, kad kiti už jus spręstų!

Pirmosios popiežiaus Pranciškaus priimtos pabėgėlių šeimos, įkurdintos trijuose Vatikanui priklausančiuose būstuose, sulaukusios paramos savarankiškam gyvenimui išsikėlė iš Popiežiaus išmaldininko paskirtų butų, juos užleisdamos kitoms trims pabėgėlių šeimoms – dviem krikščionių ir vienai musulmonų – iš viso trylikai žmonių, praneša Šventojo Sosto Spaudos salė.

Antradienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė asmenis, kurie dalyvavo konferencijoje apie „Populorum progressio“, Pauliaus VI encikliką, paskelbtą prieš 50 metų ir skirtą vystymosi klausimui. Konferenciją surengė naujoji Visapusiško žmogaus vystymosi dikasterija, kuriai vadovauja kardinolas iš Afrikos Peter Turkson.

KELIONĖ SU TEOFILIUMI (2017-ųjų balandis)

Velykų rytas daug kam primena triskart aplink bažnyčią einamą procesiją, varpų gaudesį, pakilią giesmių nuotaiką... Džiaugsmas kyla iš evangelinės žinios apie prisikėlusį Kristų ir apaštalų susitikimus su Prisikėlusiuoju. Velykos tikrai yra džiaugsmingos, bet nebūna Velykų be Didžiojo penktadienio – Jėzaus mirties – ir be Didžiojo šeštadienio – Dievo tylos – dienos. Per tai einame į Prisikėlimą. O kaip jaučiasi žmonės, kurie Prisikėlimą švenčia jausdami mirties alsavimą?

Apsisaugosime nuo sugedimo ir nuodėmės laikydamiesi ne įstatymo raidės, bet klausydami Jėzaus, kuris yra įstatymo pilnatvė, - sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Šios dienos Evangelija pasakoja apie pas Jėzų atvestą moterį, sugautą svetimaujant. Klastingiems kaltintojams, Jėzaus atsako: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Taip pat ir pirmasis skaitinys iš Danielio knygos kalba apie panašią situaciją – apie dviejų teisėjų klastingai neištikimybe apkaltintą moterį Zuzaną.

Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Paulas Gallagheris Milano katalikiškame universitete kovo 30 dieną skaitytoje paskaitoje pateikė Bažnyčios minties raidą religijos laisvės klausimu per pastarąjį šimtmetį.

„Padėk sukurti taiką Jėzaus gimtinėje“, kviečia Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas pokalbyje su italų žinių agentūra Sir. Kardinolas Leonardo Sandri žinių agentūrai pristatė savo laišką, kviečiantį viso pasaulio katalikus dalyvauti Didžiojoje penktadienio rinkliavoje Šventosios Žemės taikai.

Priėmęs Egipto prezidento, Katalikų Bažnyčios vyskupų, Koptų Ortodoksų Bažnyčios patriarcho ir Al Azharo mečetės imamo kvietimą, popiežius Pranciškus balandžio 28-29 dienomis lankysis Kairo mieste. Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos salė paskelbė artėjančios Šventojo Tėvo kelionės programą.

Pranešama, jog kun. Anicetas Tamošaitis mirė Kaune balandžio 2 d., sulaukęs 94 m. amžiaus. Jėzaus Draugijos nariu jis buvo 74 metus, o kunigu - 63 m. Velionis pirmadienį pašarvotas Kauno jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje. Laidotuvių Mišios vyks antradienį, balandžio 4 d., 14 val., po jų kunigas bus laidojamas jėzuitų sklypelyje Petrašiūnų kapinėse.

Vokietis pranciškonas tėvas Severinas save vadina „pilnamečiu lietuviu“, nes jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvena Lietuvoje. Balandžio 2 dieną jis švenčia kunigystės penkiasdešimties metų sukaktį. Ta proga jis apžvelgia savo nueitą kelią nuo svajonės būti misionieriumi, pašaukimo krizės ir noro sukurti šeimą iki dabartinio gyvenimo Lietuvoje, kurią vadina savąja Japonija ir Šventąja Žeme.

Kartais mus netikėtai užklumpantys ir sujaukiantys mūsų įprastą ramybę įvykiai, pavyzdžiui, mūsuose įvykdyti rezonansiniai nusikaltimai ar paskelbta žinia apie šalia mūsų gimtinės sienų vyksiančias neproporcingai didelio masto karines „Zapad 2017“ pratybas, negali užgožti Jėzaus prisikėlimo iš numirusių šventei ruošimosi ir jos šventimo, nes absoliučiai viskas, kas įvyksta žemėje turi sąsajų su amžinybe.

Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo. Seserys nusiuntė jam žinią: „Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!“ Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, – kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus“. Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių. Vis dėlto, išgirdęs, kad tasai serga, jis dar dvi dienas užtruko ten, kur viešėjo, ir tik tada pasakė mokiniams: „Eikime vėl į Judėją!“ Mokiniai jam atsakė: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmušti tave akmenimis, o tu vėl ten eini?“ Jėzus tarė: „Argi ne dvylika valandų turi diena?! Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą. O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jam trūksta šviesos“. Tai pasakęs, pridūrė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet aš eisiu jo pažadinti“. Mokiniai atsiliepė: „Viešpatie, jeigu užmigo, pasveiks“. Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad jis kalbėjęs apie poilsio miegą. Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė. Bet aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad jūs įtikėtumėte. Tad eikime pas jį“. Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: „Eikime ir mes numirti su juo!“