Turine leidžiamas italų dienraštis „La Stampa“ paskelbė gana ilgą straipsnį, kuriame pasakojama popiežių atostogų istorija, pradedant tryliktą amžių siekiančiais pirmais dokumentais, pasakojančiais apie popiežių vasaros poilsį, ir baigiant mūsų laikais – neatostogaujančiu popiežiumi Pranciškumi.

Tuojau po minios pavalgydinimo Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“ Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“. Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“ Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“ (Mt 14,22-33)

Sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, kreipdamasis į romiečius ir piligrimus, susirinkusius į Šv. Petro aikštę, popiežius Pranciškus komentavo šios dienos Evangeliją, pasakojančią apie audringu ežeru plaukusius apaštalus, apie jų išgąstį ir apie Jėzų, kuris juos ramina atėjęs vandens paviršiumi. „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“, tarė Jėzui apaštalas Petras. „Eik!“, atsakė jam Jėzus. Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi, bet pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir pradėjo skęsti. Tuojau Jėzus ištiesė jam ranką ir išgelbėjo.

Popiežius Pranciškus įsakė Belgijos katalikų Artimo meilės brolių kongregacijai sustabdyti eutanazijos vykdymą savo psichiatrinėse ligoninėse, praneša iš Londono tarptautinė žinių agentūra „Associated Press“. Šventojo Sosto spaudos salė ketvirtadienį patvirtino, kad popiežius tikrai įsakė „Artimo meilės broliams“ („Broeders van Liede“) sustabdyti eutanazijos vykdymą jos administruojamose psichiatrinėse ligoninėse.

Eilinių metų  devynioliktojo sekmadienio Evangelija mums primena Jėzaus ėjimo vandeniu stebuklą. Jėzus ne stebuklais rūpinosi pasitikrinti savo reitingus mokinių akivaizdoje, bet veikiau Jis patikrino mokinių tikėjimą. Šio sekmadienio Evangelijos žinia aiški – tikėjimas įgalina mus gyventi visavertį dvasinį gyvenimą. Be tikėjimo mūsų gyvenimas skęsta  audrose ir bangų šėlsme.

 „Trokštu, kad liautųsi bet kokia neapykantos ar prievartos forma ir kad niekados daugiau nesikartotų tokie gėdingi nusikaltimai kulto vietose, į kurias tikintieji susirenka melstis“. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus užbaigė trečiadienio bendrąją audienciją pažymėdamas, kad jį giliai įskaudino žudynės, įvykusios praėjusį sekmadienį vienoje Nigerijos bažnyčioje, kurioje buvo nužudyti nekalti žmonės.

Trečiadienio rytą įvyko antroji po vasaros laikotarpio pertraukos Popiežiaus bendroji audiencija; šį kartą dėl aukštos oro temperatūros ji vietoj įprastos vietos šv. Petro aikštėje surengta kur kas vėsesnėje audiencijų salėje. Maldininkams skaitytoje katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie Jėzaus Gailestingąją širdį ir jo galią atleisti nuodėmes. Popiežius prisiminė biblinę Jėzaus mokymo sceną apie atgailaujančią nusidėjėlę.

Sekmadienį pasibaigusios Azijos jaunimo dienos yra stiprus impulsas Bažnyčios misijai visame žemyne. Tuo įsitikinęs Manilos arkivyskupas kard. Luis Tagle, kuris lydėjo savo šalies katalikų jaunimo delegaciją, dalyvavusią Indonezijos Džokjakartos mieste vykusiame viso žemyno katalikų jaunimo susitikime.

Rugpjūčio 8 d. liturginis kalendorius minėjo šv. Dominyką Guzmaną, Pamokslininkų ordino, paprastai vadinamo dominikonais, įkūrėją. Šia proga popiežius Pranciškus trumpa žinute kreipėsi į savo sekėjus Twitterio tinkle: „Šiandien šloviname Tėvą už darbus, kuriuos nuveikė šv. Dominykas, tarnaudamas Evangelijai, skelbdamas ją žodžiu ir gyvenimu“.

Nors Romoje šiomis dienomis karšta – temperatūra pakyla iki 36-37 laipsnių – sekmadienio vidudienį kalbėti kartu su popiežiumi „Viešpaties Angelo“ maldą į Šv. Petro aikštę, Vatikano žandarmerijos duomenimis, buvo susirinkę apie 10 tūkst. žmonių. Jiems sakytoje kalboje, Pranciškus komentavo sekmadienį liturgijoje minėtą Viešpaties Atsimainymą ant Taboro kalno.

      Viešpaties Atsimainymo sekmadienis mums primena Jėzaus neblėstančią šlovę ne tik Jo gyvenimo pavyzdžiu dulkėtoje Galilėjos krašto žmonių kasdienybėje, bet ir artimiausių mokinių akivaizdoje. Jėzaus veidas ir drabužiai suspindi akinama šviesa, kuri šviečia, bet nedegina tų, kurie ieško atsakymų į amžinojo gyvenimo klausimus. 

Aštuntasis įsakymas draudžia iškreipti tiesą bendraujant su kitais žmonėmis. Ta moralinė nuostata išplaukia iš šventosios tautos pašaukimo liudyti Dievą, kuris yra tiesa ir nori tiesos. Nusižengti tiesai – tai žodžiais ar darbais atsisakyti pareigos būti tiesiam moraline prasme, tai didelė sandoros pamatus apimanti neištikimybė Dievui. Senasis Testamentas tvirtina: „Dievas yra visokios tiesos šaltinis. Jo žodis yra tiesa.“

Šventojo Sosto Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija pirmą kartą paskelbė žinią Jungtinių Tautų paskelbtos Pasaulinės turizmo dienos proga. Pasaulinė turizmo diena minima kasmet rugsėjo 27 dieną. 2017 metai be to JT Generalinės asamblėjos paskelbti Darniojo turizmo skatinimo metais. Todėl ir Pasaulinė turizmo organizacija 2017 metų Pasaulinei turizmo dienai parinko temą „Darnus turizmas: plėtros įrankis“.

Po daugiau kaip mėnesio pertraukos, trečiadienio rytą vėl įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Pauliaus VI audiencijų salėje Vatikane sutikęs kelis tūkstančius piligrimų, popiežius tęsė birželio pabaigoje nutrūkusį katechezių ciklą apie krikščioniškąją viltį. Šį kartą Pranciškus kalbėjo apie krikštą – „duris“, pro kurias įžengiame į viltį.

Trečiadienį prieš bendrąją audiencija popiežius Pranciškus susitiko su daugiau kaip šimto metų istoriją turinčio Vokietijos futbolo klubo Borussia Mönchengladbach žaidėjais. Sveikindamas juos, popiežius paminėjo šios komandos ryšius su Vatikano darbuotojų sporto asociacija, su jos nariais jau ne kartą Romoje ir Vokietijoje sužaistas draugiškas varžybas, taip pat asmeninius žaidėjų tarpusavio ryšius. Popiežius taip pat pagyrė vokiečių klubo rodomą dėmesį buvusiems žaidėjams, jų šeimoms, taip pat nuo seno vykdomą humanitarinę veiklą. Raginu jus ir toliau būti „gerumo ir taikos atletais“, nes dabartiniam pasauliui to labai reikia, - sakė Pranciškus ir trumpą sveikinimą užbaigė palaiminimu žaidėjams ir jų šeimoms. (Vatikano radijas)

 „Marija, Švenčiausioji Dievo Motina, yra vilties ženklas jaunimui, nes žino, kokius iššūkius turėsite priimti“. Taip tvirtina popiežius Pranciškus žinioje brazilų jaunimui, kurį paragino uoliai puoselėti misionieriškumo dvasią. Pranciškus laišku pasveikino jaunimą, dalyvavusį projekte „Rota (maršrutas) 300“, kuriuo buvo šventiškai paminėtas Aparesidos Marijos atvaizdo atradimo Paraiba do Sul upėje trijų šimtų metų jubiliejus. Jaunimo šventės uždarymas įvyko liepos 29 dieną, Aparesidos Marijos šventovėje.

Liepos 31dieną minėta šv. Ignaco Lojolos, Jėzuitų Draugijos įkūrėjo, liturginė šventė. Baskas (šiaurės Ispanija) Ignacas Lojola gimė 1491 m., Lojoloje, davė vienuolinius įžadus 1534 m., Paryžiuje, įkūrė katalikų vienuolių ordiną 1540 m., jam vadovavo iki mirties Romoje 1556 metų liepos 31 dieną. Po pusės amžiaus paskelbtas palaimintuoju, 1609 m. liepos 27 d., ir kanonizuotas 1622 m. kovo 12 d.

Liepos 30 dieną popiežius Pranciškus vėl susitiko su maldininkais tradiciniame sekmadienio vidudienio susitikime, pakviesdamas kartu sukalbėti „Viešpaties Angelo“ maldą, pakomentuodamas dienos Evangeliją, paminėdamas svarbius Bažnyčios ir pasaulio gyvenimo įvykius.

Jėzus bylojo minioms: „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“. (Mt 13,44-46)

Penktadienį San Džiovani Rotonde, Apulijoje, iškilmingai baigėsi šv. Pijaus metai. Iškilmės Mišioms, dalyvaujant gausiai tikinčiųjų miniai, vadovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Jubiliejinių metų šventimu paminėtas kapucino t. Pijaus iš Petrelčinos įsikūrimo San Džiovani Rotondo kapucinų vienuolyne šimtmetis. T. Pijus (Francesco Forgione), atvyko į San Džiovani Rotondą 1916 metų liepos 28 dieną ir nuo tada ten pasiliko visą likusį gyvenimą, daugiau kaip penkiasdešimt metų, iki mirties. Šv. t. Pijus iš Petrelčinos, gimęs 1887 ir miręs 1968 metais, kanonizuotas Jono Pauliaus II 2002 metais, yra vienas iš žinomiausių kapucinų vienuolių. Šventasis daug kuo stulbino savo amžininkus – stigmomis, ateities numatymu, išgydymais. Buvo nepaprastas nuodėmklausys, atvertęs daug širdžių.

      Liepos mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelijoje Jėzus dangaus karalystę lygina su dirvoje paslėptu lobiu ir brangiu perlu. Šiais palyginimais Jėzus primena amžino gyvenimo viltį, kuri taip dažnai mums yra lyg paslėptas lobis, lyg brangiausias perlas. Šio pasaulio ir šio gyvenimo džiaugsmai niekada neturi užgožti svarbiausio – Jėzaus, kuris yra kiekvienam iš mūsų vienintelis „kelias, tiesa ir gyvenimas“ ( Jn 14, 6). Šv. Petras Auksažodis (380–450 po Kr.) yra pasakęs: „Kas linksminasi su šėtonu, nekaraliaus su Kristumi.“ Argi ne panašus šis pastebėjimas į paties Jėzaus išsakytą mintį: „kas nerenka su manimi, tas barsto.“ (Lk 11, 23)

Liepos 26-ąją liturginis kalendorius minėjo Jėzaus senelius, Švč. M. Marijos tėvus – šventuosius Joakimą ir Oną. Senelių – tikėjimo ir humaniškumo paveldo saugotojų vaidmenį, popiežius Pranciškus priminė šia proga Twitterio tinkle paskelbta žinute: „Kokie svarbūs seneliai šeimos gyvenime! Jie perduoda kiekvienai visuomenei esmiškai svarbų humaniškumo ir tikėjimo paveldą“.

Popiežius norėjo, kad ant penktiesiems jo pontifikato metams skirtų medalių būtų atvaizduota ranka, ištiesta  link tų, kurie bėga iš savo tėvynės, kaip migrantų priėmimo ženklas. Medalį bus galima įsigyti nuo liepos 28 dienos.

 „Mums jūsų reikia!“ – Italijos menininkai, atsiliepdami į šį pal. popiežiaus Pauliaus VI raginimą menininkams, pakartotą popiežiaus Benedikto XVI ir Pranciškaus, pranešė, jog vardan meno ypatingo ryšio su Bažnyčia surengs menininkų susitikimą Asyžiuje, per garsiuosius Porciunkulės atlaidus, rugpjūčio 2 dieną.

Trečiadienį, liepos 26-ąją, sukanka vieneri metai nuo kunigo Jacques’o Hamelio nužudymo. 86 metų kunigas buvo islamistų fanatikų nužudytas prie altoriaus Ruano arkivyskupijos Saint-Etienne-du-Rouvray parapijos bažnyčioje. Sukakties proga, Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė pokalbį su Ruano arkivyskupu Dominque‘u Lebrunu.

Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos sekretorius Michael Czerny SJ, atsakingas už Migrantų ir Pabėgėlių sekciją, liepos 24 – 25 dienomis dalyvauja diskusijose apie migrantus ir tvarią plėtrą, kuri vyksta Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke.

Dievo kantrybė – taip, pasak popiežius Pranciškaus, dviem žodžiais galime apibūdinti žinią, kurią Kristus mums skelbia šešioliktojo eilinio sekmadienio Evangelijoje skambėjusiu palyginimu apie kviečius ir rauges (Mt 13,24-31). Šį palyginimą popiežius komentavo kalbėdamas maldininkams ir turistams, sekmadienio vidudienį susirinkusiems į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties  Angelo“ maldos.

Kaip ir kitais metais, visą liepos mėnesį popiežiaus veikla sumažinta iki minimumo. Nėra jokių audiencijų, nevyksta jokių susitikimų – išskyrus tik sekmadienio vidudienio maldą. Skirtingai negu pirmtakai, kurie liepos mėnesį išvykdavo porai savaičių į kalnus, o visą vasarą praleisdavo vasaros rezidencijoje, Castelgandolfo rūmuose, Pranciškus atostogauja namuose. Popiežiaus darbotvarkėje nėra jokių iš anksto numatytų įvykių, daugiau laiko jis gali skirti maldai, skaitymui, atsipalaidavimui, o taip pat darbui su dokumentais, pasitarimams su bendradarbiais ir ekspertais.

Bažnyčios mokyme ne kartą pabrėžiama, kad šventumas yra pašaukimas visiems, o ne kai kuriems išskirtiniams ar skirtingiems nuo kitų. Šventieji nėra angeliškos būtybės, kurių neliečia kasdienybė, sunkumai, nežinia ar abejonė, kurios nepažįsta silpnumo. Priešingai – šie dalykai jiems dažnai labai gerai pažįstami. 

XVI metų sekmadienio Evangelijoje Jėzus toliau kalba palyginimais apie Dievo karalystę žemėje. Palyginime apie šeimininką, kuris visų nuostabai geroje žemėje užtinka priešo pasėtų raugių, mums yra nuoroda į Gailestingąjį Dievą, kuris taip dažnai su didžiu kantrumu laukia iš kiekvieno iš mūsų tikrų atsivertimo vaisių. Šis palyginimas galbūt atsako į mūsų gyvenimo pastebėjimų klausimus, kodėl blogis kartais taip ilgai gali būti šalia gėrio, kodėl Dievo rūstybė nėra tokia greita bausti, kaip tai norėtųsi žmogui. Turime maldos dėka ir artimo meilės darbu išlaikyti gyva viltį, blogį paversti gėriu.