Viešpats tesuteikia mums malonę visada atsiminti, kad jis ne dėl mūsų nuopelnų, bet vien iš meilės mums dovanoja išganymą, tačiau tuo pat metu iš mūsų jis laukia gailestingumo darbų, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos Evangelijoje Jėzus kaltina fariziejus ir Rašto aiškintojus veidmainiavimu. Jie stato paminklus pranašams, kuriuos jų pačių tėvai žudė. „Vargas jums, Įstatymo mokytojai! – sakė Jėzus - Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte“.
Visi geros valios žmonės pašaukti darbuotis vardan taikos širdimi, protu ir rankomis. Religijų vaidmuo taikos kūrime ypatingas ir nepamainomas. Jos negali likti nešališkomis ar abejingomis taikai. Religijų tarnystė taikai brangi, nes religijos savo prigimtimi yra skirtos ugdyti taiką, kurdamos teisingumą, brolystę, skelbdamos nusiginklavimą ir beišrūpindamos kūrinija. Todėl stenkimės ir toliau eiti tarpreliginio bendradarbiavimo keliu, kuris leidžia priešintis smurtiniams konfliktams, plėsti darnų vystymąsi, saugoti žemę, pasakė popiežius Pranciškus, trečiadienį Vatikane Pasaulinės Religijų už taiką konferencijos delegacijai.
Šiandien mes gyvename su amžino gyvenimo viltimi, tačiau tai kas šiandien yra viltis, vieną dieną taps tikrove – amžinu gyvenimu. Kiekvieną iš mūsų Jėzus paims už rankos ir tars: „Sakau tau, kelkis“. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos katechezėje apie krikščionišką viltį mirties neišvengiamybės akivaizdoje.
„Menininkai teskleidžia tikėjimo grožį, teskelbia Dievo kūrinijos didybę ir jo begalinę meilę visiems“ – sakoma Twitterio tinkle paskelbtoje popiežiaus Pranciškaus žinutėje. Popiežius primena, kad šią dieną, spalio 18-ąją, Bažnyčia liturgijoje mini menininkų globėją evangelistą šv. Luką.
Kelios dešimtys Irako krikščionių pabėgėlių surengė demonstraciją Beirute priešais Pabėgėlių komisaro būstinę prašydami atsakingų institucijų pašalinti kliūtis, trukdančias jiems išvykti į kitas šalis, kurių atstovybės veikia Libano sostinėje.
Po vyskupų sinodų apie šeimą Pranciškaus paskelbtas dokumentas „Amoris laetitia“ yra tituluojamas „apaštaliniu paraginimu“. Tai įrankis kiekvienai vyskupijai, kiekvienam ganytojui, sprendžiant šeimos sielovados klausimus. Jis gimė iš patirčių visuotinėje Bažnyčioje ir yra skirtas visuotinei Bažnyčiai.
Kardinolas Luis Antonio Tagle, „Caritas Internationalis“ prezidentas, „tiltas“ tarp Romos ir Azijos bažnyčių, duodamas interviu italų laikraščiui „La Repubblica“, juokdamasis sako – „Jėzus yra kilęs iš Azijos. Pirmą kartą tai supratau neeilinio Sinodo, vykusio 1998 metais, metu. Jonas Paulius II tuomet sakė Azijos vyskupams: „Prisiminkite, kad Jėzus Kristus gimė Azijoje ir iš Azijos šviesa pasklido po visą pasaulį“. Tada stojo didi, beveik nepatikli tyla. Pamiršome, kad ir Artimieji Rytai yra Rytai. Jėzus kilęs iš Rytų kultūros, jam būdingas rytietiškas gyvenimo būdas ir kalbėjimo maniera: pasakojimas vietoje abstrakcijų, žmonių bendravimas prie stalo, paprasti žodžiai perteikiant gilią prasmę“, - patikslina kard. Tagle.
Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba pasveikino induizmo išpažinėjus, spalio 19 d. švenčiančius svarbiausią religinį minėjimą – Deepavali – šviesų šventę.
Pirmadienį, spalio16-ąją, popiežius Pranciškus aplankė Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir Maisto agentūrą (FAO), kurios pagrindinė būstinė yra Romoje. Pirmadienį buvo minima Pasaulinė maisto diena. FAO buvo įkurta 1946 metais būtent tam, kad būtų sprendžiama badmiriavimo problema, milijonams žmonių keliaujant iš Antrojo pasaulinio karo nusiaubtų zonų, ieškant naujo gyvenimo galimybės. FAO būstinėje popiežius taip pat asmeniškai pasisveikino su septynių didžiųjų pasaulio ekonomikų (G7) žemės ūkio ministrais.
Popiežius Pranciškus, kuris dažnai apgailestauja dėl dabartinio krikščionių persekiojimo, sekmadienį davė Katalikų Bažnyčiai 35 naujus šventuosius, kurie beveik visi yra kankiniai iš ankstesnių amžių.
Kanonizacijos Mišių pabaigoje buvo kalbama Viešpaties Angelo“ malda. Prieš tai popiežius padėkojo į iškilmę atvykusiems piligrimams ir oficialioms delegacijoms iš šalių, iš kurių buvo kilę ir kuriose gyveno paskelbti nauji šventieji.
Sekmadienio rytą aukodamas Mišias Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus paskelbė trisdešimt penkis naujus šventuosius: 33 kankinius – tris vaikus, nužudytus dėl tikėjimo 1527 ir 1529 m. Meksikoje, du kunigus ir dvidešimt aštuonis pasauliečius nužudytus 1645 m. Brazilijoje, o taip pat du išpažinėjus artimo meilės liudytojus – septynioliktame amžiuje gimusį italą kapuciną ir devynioliktajame amžiuje gimusį ispaną pijorą.
Baigėsi Rožinio Dievo Motinos apsireiškimų šimtosios metinės. Iškilmingas jubiliejaus uždarymas penktadienį, spalio 13 dieną įvyko ten pat Fatimoje, kur apsireiškimų šimtmečio minėjimą pradėjo popiežius Pranciškus gegužės 13 dieną. Popiežius tą dieną kanonizavo du iš trijų vaikučių - regėtojų, šv. Jacintą ir šv. Pranciškų. Fatimoje 1917 metais, nuo gegužės 13 iki spalio 13, įvyko šeši Marijos apsireiškimai. Prasidėję dalyvaujant tik trims vaikams ir apylinkės gyventojams žinomoje nuošalioje vietoje, Marijos apsireiškimai žaibiškai greitai, per mažiau nei pusmetį, tapo didelį rezonansą iššaukusiu įvykiu, dėl kurio į apsireiškimų vietą Fatimoje 1917 metų spalio 13 dieną suvažiavo per 60 000 žmonių iš visos Portugalijos. Dabar Fatimos Marijos, Rožinio Karalienės šventovė yra viena lankomiausių pasaulio vietų, kasmet pritraukianti milijonus piligrimų.
Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: 'Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!' Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: 'Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves'. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“. 
Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Specialiųjų olimpinių žaidynių judėjimo surengtų, Romoje šiomis dienomis vykusių, futbolo varžybų dalyvius ir organizatorius. Specialiųjų olimpinių žaidynių judėjimas, kuriame varžosi intelektinių sutrikimų turintys atletai, veikiantis 170 pasaulio šalių, šiemet mini 50 metų sukaktį. Sportas, - sakė popiežius, - tai visuotinė kalba, peržengianti kultūrines, socialines, religines, taip pat kūno sveikatos ribas, sugebanti vienyti žmones, juos įtraukti į bendrą žaidimą ir kai laimima, ir kai pralaimima.
Neišleiskime iš akių nukryžiuotojo Jėzaus, kad jis mus saugotų nuo supasaulėjimo, darykime gerus darbus ir sergėkime savo širdį, būkime budrūs, - kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją, pasakojančią kaip Jėzus išvaro netyrąsias dvasias. Netyrosios dvasios lėtai įeina į mūsų gyvenimą, mus suvedžioja, suvilioja mus keisti kriterijus, atitolina nuo Dievo, veda į supasaulėjimą, padaro drungnais krikščionimis. Būkime budrūs, sakė popiežius, nežaiskime pagal piktosios dvasios taisykles.
Spalio 15 d. sekmadienio Evangelijoje Jėzus palyginimu apie karalaičio vestuves primena dangišką amžinybės puotą, kuri yra parengta kiekvienam iš mūsų. Tačiau puotos karaliaus, išvydusio svečią neapsirengusį vestuvių drabužiu, ištartis aiški: 
Rugsėjo 29 d. Telšių vyskupijos kunigas Darius Trijonis buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru. Gruodžio 16 d. Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo katedroje vyks naujojo vyskupo konsekracijos iškilmės. Šv. Mišių pradžia – 12 val.
Saugoti ir eiti pirmyn – tokia yra Bažnyčios misija, sakė Šventasis Tėvas, trečiadienio vakarą susitikęs su Katalikų Bažnyčios Katekizmo paskelbimo dvidešimt penktosioms metinėms skirto minėjimo dalyviais. „Dievo Žodis, sakė popiežius, yra dinamiškas ir gyvas, neįmanoma jo aiškinti siaurai ir nekintamai, nes tai sumenkintų Šventosios Dvasios veikimą“. Kalbėdamas apie Katekizmą, popiežius atkreipė dėmesį į jame pasmerktą mirties bausmę. Krikščionys pakeitė požiūrį į šią ekstremalią ir nežmonišką priemonę. Ji anksčiau buvo taikoma netgi popiežių valstybėje, nes požiūris į ją buvo labiau „legalistinis“ negu krikščioniškas. Tai nereiškia, kad buvo nutrauktas ryšys su savo praeitimi, bet buvo paprasčiausiai suvokta, kad gindama gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, Bažnyčia negali mirties bausmės pateisinti.
Kiekviena Bažnyčia atsineša iš praeities tiek teigiamos, tiek neigiamos atminties: neigiami dalykai pripažįstami ir patikimi Dievo gailestingumui, teigiami palaikomi ir nešami į ateitį, kaip padrąsinimas ar pastiprinimas būsimam keliui. Liuteronai ir katalikai pradėjo žengti svarbius žingsnius link vienybės jau prieš kurį laiką. Šiandien nei viena krikščionių bažnyčia nesijaučia svetima ekumenizmo judėjime: visos supranta, kad šiandien negalima likti abejingais kvietime vienybei, nes tai vienas konkrečiausių Evangelijos pritaikymų šiais laikais - kurti bendrystę.
Ketvirtadienį Prancūzijos sostinėje rengiama akcija „24 valandos vardan religijos laisvės“. Labdaros organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“, po panašių akcijų Londone ir Rio de Žaneire, spalio 12 pavakare apšvies raudonai šviečiančiais žibintais garsiąją Montmartre baziliką, dedikuotą Švč. Jėzaus Širdžiai. Bazilika bus atdara tikintiesiems visą parą, 
Popiežius, primindamas Marijos apsireiškimų Fatimoje jubiliejų, pakvietė kalbėti Rožinio maldą už taiką. „Nieko nėra neįmanoma, jei malda kreipsimės į Dievą“, pasakė popiežius Pranciškus trečiadienį, kreipdamasis į bendrosios audiencijos dalyvius. Šventasis Tėvas priminė, kad ateinantį penktadienį, spalio 13 dieną, pasibaigia paskutiniųjų Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtmečio minėjimas:
Trečiadienio bendrosios audiencijos pradžioje, prieš pradedant katechezę, buvo perskaitytos eilutės iš Evangelijos pagal Luką 12 skyriaus, kuriose Jėzus pasakoja apie tarnus, budriai laukiančius grįžtančio šeimininko (Lk 12, 35 - 40). „Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius“, sako Viešpats, pridurdamas – „ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
Antradienio Mišių pirmasis skaitinys pasakoja apie pranašą Joną, kuris Dievo vardu ragina Ninivės miesto gyventojus atsiversti. Jie nusigręžia nuo pikto ir Dievas jų pasigali. Pirmadienio Mišių skaitinyje girdėjome, kad iš pradžių Jona nenorėjo imtis šios misijos, kad nuo jos bėgo. Trečiadienį skaitomoje tos pačios Jonos knygos ištraukoje bus sakoma, kad pranašas murmės, matydamas, kad Dievas pasigailėjo miesto gyventojų.
Sekmadienį Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko tituliniai Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai. Šv. Mišias celebravo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kan. Donatas Stulpinas, giedojo abiejų parapijų Sumos jungtinis choras. Po šv. Mišių ir po atlaidų surengtos pirmą kartą šioje parapijoje procesijos aplink bažnyčią, keletą sakralinės muzikos kūrinių atliko Daiva Gedvilienė. Jai vargonais akomponavo Paulius Poškus.
Viešpats laukia iš mūsų gerumo ir vilties vaisių, - sakė popiežius Pranciškus kreipdamasis į maldininkus, sekmadienio vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę. Šį kartą kartu su popiežiumi kalbėti „Viešpaties Angelo“ maldą buvo susirinkę apie 30 tūkst. žmonių.
Jėzus kalbėjo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams: „Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'. Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą'. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“ Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“. Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“. 
Reikia gerai parengtų Viešpaties vynuogyno darbininkų, tačiau kunigų formacijoje reikia visada atsiminti, kad pagrindinis formuotojas yra Dievas, sakė popiežius Pranciškus šeštadienį priimdamas vyskupus ir kunigų seminarijų vadovus, dalyvavusius šiomis dienomis vykusiame kunigų formacijai skirtame tarptautiniame suvažiavime, kurį surengė Dvasininkijos kongregacija. Esame tarsi trapūs moliniai indai, kuriuose nešiojamės mums suteiktą pašaukimo lobį. Kiekvienas kunigas yra pašauktas bendradarbiauti su jį nulipdžiusiu Puodžiumi, nes tik taip jis galės sėkmingai vykdyti jam skirtą pašaukimą skelbti Evangeliją. Popiežius paminėjo tris esminius formacijos elementus – tai paties pašauktojo, seminaristo ir vėliau kunigo pastangos, bendruomenės malda už pašaukimus ir už kunigus, o svarbiausia pasitikėjimas Dievo apvaizda.
Spalio mėnesio antrojo sekmadienio Evangelija primena, kad nėra didesnės žalos žmogui, kaip kasdienis verkšlenimas ir nedėkingumas. Jėzus palyginimu primena, kad vynuogyno šeimininkas yra Dievas, vynuogynas – tai Dievo tauta, o vynuogyno nuomininkai yra to meto Izraelio politikos ir religijos vadai. Šis palyginimas apie vynininkus-nuomininkus, kurie žiauriai pasielgia su teisėtais šeimininko atstovais ir net pačiu šeimininko sūnumi, atvykusiu pasiimti savosios vaisių dalies, primena ir mums pareigą šių dienų pasaulio gyvenimo kelyje vengti bet kokios klastos ir nuodėmės šešėlio. Mūsų dėkingumo Dievui ženklas yra kasdienis ir vaisingas gyvenimas Evangelija, o visa tai susideda iš ryto ir vakaro maldos, kurių esmė yra dėkojimas ir nepaliaujamas Dievo malonių prašymas bei meldimas.
