Popiežius Pranciškus pirmadienį, lapkričio 13 d., audiencijoje priėmė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Po Pranciškaus audiencijos Seimo pirmininkę ir jos lydimą delegaciją priėmė Valstybės sekretorius P. Parolinas. Seimo pirmininkę susitikimuose Vatikane lydėjo R. Kačinskas, Seimo pirmininkės patarėjas užsienio politikos klausimais, ir S. Maslauskaitė-Mažylienė, Lietuvos ambasadorė prie Šv. Sosto.

„Raginti Bažnyčią išeiti anapus savo sienų ir pasitikti skurdą įvairiomis formomis, kuriomis jis pasireiškia šiandieniniame pasaulyje.“ Su tokia dvasia lapkričio 19 d., sekmadienį, jau septintą kartą bus švenčiama Pasaulinė vargstančiųjų diena.

Šių metų tema, paimta iš Tobito knygos: „Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“ (Tb 4,7), buvo paskelbta per Šv. Antano Paduviečio šventę birželio 13 d. Arkivyskupas Rino Fisichella, Evangelizacijos dikasterijos proprefektas, artėjančio 2025 m. jubiliejaus kontekste ragina: „Tegul dėmesys labiausiai skurstantiems padeda mums tapti vilties piligrimais pasaulyje, kurį reikia nušviesti Prisikėlusiojo šviesa ir karitatyvine meile, kurią Jis uždegė mūsų širdyse“.

Pradedant nuo 2023 metų spalio 24 dienos, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir Bahreino ir kitų Arabijos pusiasalyje esančių lotynų apeigų katalikų katedrose buvo iškilmingai atvertos Šventosios durys. Šis liturginis ir simbolinis gestas ženklino ypatingųjų jubiliejinių metų, kurie tęsis iki 2024-ųjų spalio mėnesio ir yra skirti šv. Areto (Aretho, Al-Haritho) ir jo draugų 1500 metų kankinystei, pradžią.

Švč. Širdies bažnyčioje Bahreine Šventosios durys atidarytos lapkričio 4-ąją. Lapkričio 9-ąją jos atidarytos ir Šv. Juozapo katedroje Abu Dabyje, JAE sostinėje. 

Lapkričio 9 d., Romos katedroje – Laterano bazilikoje – švęsta jos pašventinimo sukakties liturgine švente buvo pradėti jubiliejiniai 1700-ieji šios šventovės metai. Mišias šia proga aukojo bazilikos arkikunigas ir popiežiaus vikaras Romos vyskupijai kardinolas Angelo De Donatis.

Lapkričio 13 d., pirmadienį, po 12 val. Šiluvos bazilikoje švenčiamų šv. Mišių šio miestelio kapinėse bus palaidoti iki 22-osios nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Jau penkerius metus tėveliai turi galimybę patys palaidoti tokius vaikelius, tačiau ne visi sudėtingoje situacijoje turi galimybę ar tiesiog nesužino, kad tai gali padaryti.

Popiežiaus kreipimasis Italijos nacionalinės kampanijos prieš visų formų smurtą proga: mūsų žmogiškumo laipsnį atskleidžia tai, kaip mes elgiamės su moterimis.

„Nuodinga piktžolė, kuri kenkia mūsų visuomenei ir kurią reikia išrauti su šaknimis.“ Taip Pranciškus apibrėžia smurtą prieš moteris žinutėje, skirtoje Italijos nacionalinio transliuotojo ir nukentėjusių moterų priėmimo namų organizuotos iniciatyvos rengėjams. Popiežius ragina išrauti tas kultūrines šaknis, kurios „auga išankstinių nusistatymų, savininkiškumo, neteisybės dirvoje“.

Translytiškumas nėra kliūtis Krikštui. Tačiau turi būti vengiama situacijų, kurios sukeltų viešą papiktinimą ir tikinčiųjų dezorientaciją. Homoseksualių porų vaikai gali būti krikštijami, net jei gimė iš surogatinės motinos, jeigu yra pagrįsta viltis, kad jie bus ugdomi pagal katalikų tikėjimą.

Tai skelbia Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernandezo pasirašytas dokumentas, kurį popiežius patvirtino spalio 31 d. Dikasterija šiuo dokumentu atsakė į Brazilijos Santo Amaro vyskupo José Negri liepos mėnesį atsiųstą prašymą paaiškinti, kaip elgtis, kai translyčiai ar homoseksualūs asmenys prašo Krikšto sakramento ar nori būti santuokos liudininkais.

Ketvirtadienio, lapkričio 9 d., rytą popiežius Pranciškus susitiko su prieš 40 metų JAV įkurtos Vatikano muziejų mecenatų organizacijos „Patrons of the Art in the Vatican Museums“ nariais.

Trečiadienį per bendrąją audienciją popiežius taip pat priminė ketvirtadienį, lapkričio 9 d., Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimą Laterano Šv. Jono bazilikos pašventinimo metinių liturginę šventę. „Tai Romos katedra, popiežiaus, kaip Romos vyskupo, katedra“, – priminė Pranciškus.

Trečiadienio rytą per Šv. Petro aikštėje vykusią kassavaitinę bendrąją audienciją, tęsdamas pastarųjų mėnesių katechezių ciklą apie uoliuosius Evangelijos liudytojus, popiežius Pranciškus pristatė XX amžiuje Prancūzijoje gyvenusią garbingąją Dievo tarnaitę (kandidatę į palaimintąsias ir šventąsias) Madeleine Delbrêl.

Spalio 14 d. Vilniuje susitiko apie septyniasdešimties judėjimo „Bendrystė ir išsilaisvinimas“ draugų būrys – kai kurie, nematyti ilgus metus.

Pirmadienio ryte popiežius Pranciškus priėmė Europos rabinų konferencijos delegaciją, sudaryta iš 30 narių. Ši asociacija vienija didžiausių Europos žydų bendruomenių religinius lyderius. Šiomis dienomis daug iš jų atvyko į Romą dalyvauti Europos rabinų konferencijos iškilaus rumunų rabino Mošės Roseno vardo premijos įteikimo ceremonijoje.

„Mieli berniukai ir mergaitės, sveiki atvykę! Ačiū iš širdies visiems, kad čia susirinkote“, – sakė popiežius Pranciškus keliems tūkstančiams vaikų, su kuriais sutiko pirmadienio pavakare Pauliaus VI salėje Vatikane, taip pat sveikindamas tėvus, palydovus ir organizatorius.

Pirmadienio rytą popiežių Vatikane aplankė dviejų Gailestingumo sąjūdžių atstovai iš Sicilijos. Apaštališkoji gailestingumo brolija mini dvidešimt penktąsias savo veiklos metines, Mažųjų gailestingumo namų sąjūdis Dželoje – dešimtąsias metines. Abu sąjūdžiai vadovaujasi garsiųjų gailestingumo apaštalų – šv. Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos Kovalskos mokymu.

Sekmadienio vidudienio maldos susitikimo Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus paminėjo kelias kritines situacijas pasaulyje, nulemtas žmogaus ar gamtos, ir išreiškė artumą kenčiantiems.

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangelijoje minimus Jėzaus žodžius Rašto aiškintojams ir fariziejams, religiniams tautos vedliams: „jie kalba, bet nedaro“, „jie viską daro, kad būtų žmonių matomi“ (žr. Mt 23, 1–12). Popiežius pakvietė savo klausytojus apmąstyti du aspektus – atstumą tarp sakymo ir darymo ir situaciją, kai išorė ima viršų prieš vidų.

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangelijoje minimus Jėzaus žodžius Rašto aiškintojams ir fariziejams, religiniams tautos vedliams: „jie kalba, bet nedaro“, „jie viską daro, kad būtų žmonių matomi“ (žr. Mt 23, 1–12). Popiežius pakvietė savo klausytojus apmąstyti du aspektus – atstumą tarp sakymo ir darymo ir situaciją, kai išorė ima viršų prieš vidų.

2023 metų spalio 31 dieną, eidamas 93-iuosius metus, Marijampolės ligoninėje mirė monsinjoras Lionginas Vaičiulionis, praneša Kauno arkivyskupijos kurija. 

„Dievo klausimai, klausimai Dievui. Kalbamės su Biblija“ – tai spalio 31 dieną pasirodžiusi dviejų dominikonų – britų teologo iš Londono Timothy Radcliffe‘o OP ir Jeruzalėje reziduojančio lenko biblisto Lukaszo Popko OP knyga, kuriai įvadą parašė popiežius Pranciškus. 

Rasizmas yra blogis, kurio mūsų laikų visuomenės dar nesugebėjo išnaikinti. Nors per pastaruosius dešimtmečius buvo padaryta akivaizdi pažanga, rasizmas tebeegzistuoja ir reikalauja užimti jo atžvilgiu ryžtingą poziciją.

Susitikimai, bendra malda, Dievo žodžio ir vienas kito klausymasis padėjo iš naujo atrasti tai, kas mus vienija Kristuje, kad, keliaudami kartu, būtume gera dirva. Kad liudytume, kad įmanomas kitoks buvimo kartu būdas, rašo Paolo Ruffini, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos prefektas, trumpai apžvelgdamas ką tik pasibaigusį sinodinį susitikimą. 

Jėzaus palaiminimai yra pažadas, išsipildantis, kai pasirenkame Evangeliją ir jos logiką. Tai šventumas, apie kurį kalba Jėzus. Šventumas, kuris realizuojamas ten, kur esame pašaukti gyventi…

Jeruzalės katalikų patriarchato krikščionys, kviečiami popiežiaus ir savo vyriausiojo ganytojo – lotynų patriarcho kardinolo P. Pizzaballa, taip pat Pranciškonų kustodijos, kuri yra viena iš pagrindinių Šventosios Žemės religijų taikos sergėtojų, penktadienį, spalio 27 d., kartu su Visuotine Bažnyčia meldėsi, pasninkavo ir atgailavo už taiką Ukrainoje, Izraelyje ir Palestinoje bei visame pasaulyje. 

Dievo ir artimo meilė yra neatskiriamos viena nuo kitos, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą kalbėdamas apie Mišių Evangelijoje skambėjusį svarbiausią Dievo įsakymą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu. Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 37. 39).

Vyskupų sinodo dalyviai, užbaigdami keturias savaites Vatikane vykusią asamblėją, paskelbė Laišką Dievo tautai – visai Bažnyčiai skirtą glaustą šio Sinodo etapo ataskaitą. 

Trečiadienį po pietų per Vyskupų sinodo posėdį, per kurį buvo balsavimu patvirtintas Laiškas Dievo tautai, popiežius Pranciškus pasidalijo svarstymais apie tai, kas yra Dievo tauta.

Spaudos pranešimai apie Vladimiro miesto kapinėse Rusijoje sugriautą memorialą Stalino represijų aukoms susilaukė platesnio dėmesio. Apie Šventojo Sosto ir Visuotinės Bažnyčios gyvenimo realijas įvairiomis kalbomis informuojanti svetainė „Il Sismografo“ pasidalijo LRT pranešimu anglų kalba apie arkivyskupo M. Reinio atminimo išniekinimą Rusijos Federacijoje.

Spalio 25 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie apaštalinį uolumą ir klausytojams pristatė du įžymiuosius, ypač Rytų tradicijoje, brolius, nusipelniusius „slavų apaštalų“ titulo: tai šventieji Kirilas ir Metodijus, gimę IX amžiuje Graikijoje, atsisakę politinės karjeros, kurią jiems būtų užtikrinusi jų kilmė, ir pasirinkę vienuolinį kelią. Vis dėlto jų svajonė apie nuošalų gyvenimą ilgai netruko.

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje, po katechezės apie šventuosius brolius Kirilą ir Metodijų, popiežius Pranciškus dar kartą kreipėsi į susirinkusius šv. Petro aikštėje maldininkus ir jį girdinčius per komunikacijos priemones, primindamas karo žalojamą Šventąją Žemę, Ukrainą, dar kartą pakviesdamas prisidėti prie maldos už taiką. 

Maldos ir pasninko dienos, kuri bus švenčiama ateinantį penktadienį, spalio 27-ąją, paskelbimas atitinka popiežiaus Pranciškaus stilių ir primena šv. Jono Pauliaus II stilių, kuris panašiomis dramatiškomis aplinkybėmis kvietė visus krikščionis melsti taikos. Malda už taiką taip pat yra biblinė tradicija, pažymi kardinolas Ferdinando Filoni. Interviu su juo paskelbė italų katalikų dienraštis „Avvenire“.