Homilija

Po Krikšto Jordano upėje Jėzus pasitraukia į dykumą, ten meldžiasi, pasninkauja ir ruošiasi labai sunkiai misijai. Jėzus žino, kad daug mokinių nuo jo pasitrauks, jo gimtinės žmonės bandys jį net nužudyti; žino, kad vienas iš artimiausių mokinių jį išduos, o tautos vyresnieji pasmerks mirčiai ant kryžiaus. Jėzus visa tai žino ir ruošiasi. Dėl to jis pasninkauja, meldžiasi ir apmąsto tai, kas jo laukia. Tačiau budi ne tik Jėzus; budi ir demonas. Čia pat, dykumoje, prisistatys gundytojas ir pasiūlys Jėzui lengvesnį būdą gelbėti nelaimingus žmones.

   Gundytojas bandys įtikinti Jėzų, kad žmogui nieko daugiau nereikia, tik duonos, valdžios ir pramogų. Velnias yra išradingas: siekdamas sugundyti, naudojasi net Šventuoju Raštu.

 

Leistis į gavėnios kelią

Mūsų motinos Bažnyčios liturgija ragina leistis į gavėnios kelią, lydimą maldos, susimąstymo, atgailos, pasninko ir kartu vedančio į Kristaus Prisikėlimo slėpinio šventimą, liturginių metų ir visos krikščioniškos egzistencijos šerdį. Trokšdamas suteikti šiai egzistencijai ryžtingesnį impulsą, gavėnios laikas ragina atsigręžti į Kristų ir labiau nei kuris kitas laikas pasako: krikščioniu esama tik juo tampant vis iš naujo, kasdien, nepaliaujamai, sulig Tertulijono žodžiais: „krikščioniu ne gimstama, krikščioniu tampama“.

Jėzus jam atsakė: „Parašyta:Žmogus gyvas ne viena duona!“ (Lk 4, 4)

Pirmo gavėnios sekmadienio tema – nepaprastas piktosios dvasios „gerumas“ ir „dosnumas“. Dar daugiau. Turime pripažinti, kad piktoji dvasia gundo nuo mažutėlių iki pačių aukščiausių dvasios „maršalų“ Dievo karalystėje, neišskiriant nė paties Jėzaus.

 

Taip, dažniausiai piktoji dvasia tarsi žaidžia su žmogumi, kuris, jei to greit neatpažįsta, tampa lengvu grobiu ir maloniu piktosios kėslų žaisliuku.

Patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus suderino bendros deklaracijos tekstą

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus suderino tekstą deklaracijos, kurią jie pasirašys istoriniame vasario 12 dienos susitikime Havanoje.

„Deklaracijos tekstą abi šalys derino vakar iki vėlaus vakaro. Buvo padaryti paskutiniai pataisymai. Dabar svarbu tikėtis, kad suderintas šio dokumento variantas bus pateiktas (pasirašyti) per patriarcho ir popiežiaus susitikimą“, – sakė kelionėje patriarchą lydintis Volokolamsko metropolitas Ilarijonas žurnalistams Vnukovo oro uoste ketvirtadienį, prieš išvykdamas į Kubą.

Pelenų Trečiadienio pamaldomis prasidėjo Gavėnios laikotarpis

Vasario 10 d., Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijoje Pelenų Trečiadienio pamaldomis buvo iškilmingai pradėtas Gavėnios laikotarpis. Pelenų Trečiadienio šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo augzliaras Linas Vodopjanovas. Sakydamas homiliją vyskupas išryškino maldos, pasninko ir išmaldos, šių trijų gerųjų darbų vykdymo svarbą, Gavėnios metu, kuri augina mus, kaip atviros širdies asmenis kiekvienam sutiktajam.

Popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinės ligonių dienos proga

Vasario 11-ąją Katalikų Bažnyčia mini Pasaulinę ligonių dieną, kurią 1992 m. įsteigė popiežius Jonas Paulius II. Kasmet šia proga esamas popiežius pasirenka tam tikrą temą. Šiemet ji – „Patikėti save gailestingajam Jėzui kaip Marija: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5)

Brangūs broliai ir seserys!

24-oji Pasaulinė ligonių diena teikia man galimybę ypač priartėti prie jūsų, brangūs negaluojantys bičiuliai, ir tų, kurie jumis rūpinasi.

Kelionės į Meksiką išvakarėse popiežius atliko išpažintį Laterane

Ketvirtadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su savo vyskupijos kunigais, Laterano bazilikoje dalyvaujančiais Gavėnios susitikime. Susitikimui vadovavo naujasis Romos vyskupas augziliaras Angelo De Donatis, vyskupijoje atsakingas už kunigų nuolatinę formaciją. Pasak popiežiaus vikaro, kardinolo Agostino Vallini, susitikime kunigai buvo kviečiami patirti Dievo Tėvo gailestingumą taip, kad patys savo ruožtu galėtų būti gailestingumo liudytojais jiems pavestose bendruomenėse. Kunigai galėjo atlikti individualią išpažintį, popiežius Pranciškus, atlikęs išpažintį, irgi klausėsi kunigų išpažinčių. Romos kunigai susitikimo proga savo tarpe surengė Gavėnios rinkliavą vyskupijos Caritas darbams, o popiežius Pranciškus visiems padovanojo savo knygą „Dievo vardas gailestingumas“.

Vatikano valstybei – 87, Vatikano radijui – 85

Vasario 11 d. sukako 87 metai nuo Laterano sutarčių pasirašymo, kuriuo buvo užbaigtas po Italijos suvienijimo kelis dešimtmečius trukęs Šventojo Sosto nesusipratimų su Italijos karalyste laikotarpis, o tuo pačiu buvo įkurta popiežiaus suverenumą tarptautinėje bendruomenėje garantuojanti maža Vatikano Miesto Valstybė.

Popiežiaus homilija Pelenų trečiadienį: du kvietimai – susitaikyti ir sugrįžti

Gavėnios pradžios, Pelenų trečiadienio Mišių, aukotų pavakare šv. Petro bazilikoje, homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie du kvietimus mums ir Bažnyčiai, girdimus Dievo Žodyje.

Pirmasis yra šv. Pauliaus laiške: „„Susitaikinkite su Dievu!“. Tai, pasak Pranciškaus, nėra vien geras tėviškas patarimas, pasiūlymas, bet tikras maldavimas „Kristaus vardu“. Kam toks skaudus ir iškilmingas kvietimas? Nes Kristus žino, kad esame trapūs ir nusidėjėliai; pažįsta mūsų širdies silpnumą, mato ją sužeistą blogio, kurį padarėme ar patyrėme, žino, kaip mums reikia atleidimo, žino, kad mums reikia jaustis mylimiems, kad darytume gero. Vieni nepajėgiame ir todėl apaštalas nesako mums „daryti kažką“, bet „susitaikyti“ su Dievu, leisti Jam atleisti, nes Dievas didesnis už mūsų širdį. Tačiau turime pripažinti, kad mums reikia gailestingumo, tai pirmasis žingsnis krikščionio gyvenime.

Išpažintis yra tam, kad būtų atleidžiama

Popiežius Pranciškus antradienio rytą aukojo Mišias Vatikano bazilikoje už Kapucinų ordino vienuolius visame pasaulyje. Su popiežiumi koncelebravo keli šimtai ordino kunigų, kurie su kitais kapucinų broliais atvyko į Romą kaip ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus piligrimai. Mišių metu popiežius kalbėjo apie kunigų nuodėmklausių vaidmenį, atkreipdamas dėmesį į kapucinus išskiriančią nuodėmklausių charizmą. Šventasis Tėvas prisiminė dviejų Bažnyčios šventųjų ir garsių kapucinų nuodėmklausių, t. Pijaus iš Petrelčinos ir t. Leopoldo iš Casanova pavyzdį. Abiejų šventųjų žemiškieji palaikai kaip tik šiomis dienomis yra išstatyti tikinčiųjų pagerbimui Šv. Petro bazilikoje.

Pranciškaus ir Kirilo susitikimas (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Maskvos patriarchato ir Ukrainos katalikų vadovo komentarai

Pranešimas apie jau labai greit, vasario 12-ąją, Kubos sostinėje įvyksiantį pirmą popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimą penktadienį tą pačią valandą buvo paskelbtas Vatikane ir Maskvoje. Vatikane vykusios spaudos konferencijos metu Šventojo Sosto spaudos salės direktorius T. Federico Lombardi SJ, perskaitęs oficialų trumpą komunikatą, savo pasisakyme daugiau dėmesio skyrė būsimo susitikimo eigai ir įvairiems organizaciniams aspektams, nesileisdamas į samprotavimus apie šio susitikimo rengimo užkulisius ir Romos bei Maskvos Bažnyčių pozicijas. Analogiškoje spaudos konferencijoje Maskvoje kalbėjęs Patriarchato ryšių su užsieniu departamento vadovas metropolitas Hilarionas pateikė ir rusų ortodoksų Bažnyčios požiūrį į svarbiausias priežastis, kurios galiausiai nulėmė būsimą popiežiaus ir patriarcho susitikimą.

Dievo Žodžio nešėjai (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Paradoksas: nors Dievas yra visagalis, bet jam reikalingi talkininkai, nešantys pasauliui jo žodį ir tą žodį liudijantys savo gyvenimu. Šventajame Rašte randame daug vietų, kaip Dievas pašaukė žodžio tarnystei silpnus, kartais labai nuodėmingus žmones.

Pranašo Izaijo knygoje skaitome aprašyta regėjimą (Iz 6,1-8), kurio metu prie Dievo sosto buvęs serafinas žėruojančia anglimi palietė būsimo pranašo lūpas ir tarė: „Tavo kaltė dabar panaikinta, tavo nuodėmė dovanota.“ Paskui pranašas išgirdo Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane.“

 

Skaitiniai (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Prabangioje parduotuvėje, prie rašomojo stalo, sėdėjo juvelyras ir susimąstęs žvelgė pro langą.
Prie parduotuvės atėjo maža mergaitė ir prispaudė nosį prie vitrinos stiklo. Mažytės dangaus spalvos akys nušvito, kai ji pamatė eksponuojamas brangenybes. Drąsiai pravėrė parduotuvės duris ir dūrė pirštu į nuostabų žydrų turkių vėrinį.

– Tai bus mano seseriai. Ar galėtumėte gražiai suvynioti?

Tarptautinė mokslinė konferencija Telšiuose

2016 m. vasario 5 dieną Telšių „Žemaitės“ dramos teatre vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Bendrystė ir tarnystė. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą.“ Popiežiškojo Laterano universiteto, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ir Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro bei Telšių vyskupijos kurijos organizuotą renginį, kurio globėjas Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, pradėjo ir visus gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius menine programėle pasveikino Telšių „Žemaitės“ dramos teatro režisierės Laimutės Pocevičienės parengti jaunuoliai iš dramos teatro jaunimo studijos, muzikiniu kūriniu visus nudžiugino Telšių miesto muzikos mokyklos 5 kl. moksleivė Ugnė Žiliutė (mokytoja Rosita Vitkevičienė). Konferenciją moderavo doc. teol. dr. Vladas Gedgaudas.

Juodšiliuose vyks bažnyčios konsekracija

Vasario 15 d. 15 val. Juodšiliuose, Vilniaus r., Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas konsekruos bažnyčią, kuriai bus suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos titulas. Tai bus pirmoji tokio titulo bažnyčia pasaulyje.

Juodšiliuose Vilniaus arkivyskupijos kunigas Mykolas Sopočka, seserų uršuliečių padedamas, slapstėsi nuo okupacinės vokiečių valdžios persekiojimo 1942-1944 metais. „Savu laiku šis Vilniaus arkivyskupijos kunigas čia rado prieglobstį bei pagalbą, tad yra prasminga naujai konsekruotą bažnyčią patikėti palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos globai“, – pažymėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Grabnyčios Žemaičių Kalvarijos šventovėje

2016 m. vasario 2 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje, kaip įprasta, buvo švenčiami kasmėnesiniai atlaidai bei Grabnyčios, Kristaus paaukojimo Šventykloje šventė. Tą dieną taip pat buvo meldžiamasi už vienuolius, vienuoles bei pašaukimus į vienuolinį luomą. 12 val. pagrindinėms iškilmių Šv. Mišioms, kuriose dalyvavo ir Dievui pašvęstojo gyvenimo atstovai iš Telšių vyskupijos teritorijoje esančių įvairių kongregacijų namų, vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ. Koncelebravo Mažeikių dekanato dekanas, Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas ir kiti šio dekanato kunigai, kadangi tą dieną atlaiduose atstovavo būtent šio dekanato kunigai ir tikintieji, Kretingos parapijos klebonas br. kun. Antanas Blužas OFM, liturgijoje patarnavo keturi diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Šv. Mišių metu giedojo Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Algio Pleškio, giedotojams talkino Žemaičių Kalvarijos Šventovės vargonininkė Kristina Kondratavičienė. Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas.

 

KAUNO ARKIVYSKUPIJA

Nauji kunigų skyrimai

Kun. Virginijus BIRJOTAS atleistas iš Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius pareigų.

Kun. Evaldas VITULSKIS atleistas iš Švč. Sakramento bažnyčios rektoriaus pareigų.

Kun. Jonas STANKEVIČIUS paskirtas Švč. Sakramento bažnyčios rektoriumi.

Be to, Kauno arkivyskupo dekretu naujuoju arkivyskupijos „Carito“ direktoriumi ketverių metų kadencijai paskirtas Arūnas KUČIKAS.

Keli patikslinimai dėl Didžiojo ir šventojo ortodoksų Bažnyčios susirinkimo

Interneto portalas „First Things“ paskelbė Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus patarėjo teologiniais klausimais arkidiakono John Chryssaugis straipsnį, kuriame paaiškinami keli dalykai, susiję su ateinančio birželio viduryje sušauksimu visų ortodoksų Susirinkimu.

Galime prisiminti, kad sušaukti tokį Susirinkimą buvo nuspręsta sausio pabaigoje Ženevoje susirinkus keturiolikos ortodoksų Bažnyčių patriarchams, vyresniesiems ar jų delegatams. Tai iš tiesų istorinis sprendimas, žinant, kad dėl tokio Susirinkimo buvo tariamasi ir deramasi jau apie 55 metus. Nenuostabu, kad ir vertinimai įvairūs: jei vieni iš būsimo Susirinkimo daug tikisi, tai kiti jau iš anksto baiminasi jo galimų sprendimų.

Tikėjimas – brangiausias palikimas

Pats brangiausias palikimas kokį mes galime palikti kitiems žmonėms tai tikėjimas, tikėjimo liudijimas, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos svečių namų koplyčioje. Šios dienos pirmasis skaitinys kalba apie karaliaus Dovydo mirtį. Kiekvieno žmogaus žemiškasis gyvenimas baigiasi mirtimi, - kalbėjo popiežius. Dovydas valdė gana ilgai – keturiasdešimt metų, bet ir keturiasdešimt metų greit praeina. Prieš mirtį jis prašo, kad jo sūnus ir įpėdinis Saliamonas laikytųsi Viešpaties įsakymų. Dovydas gyvenime sunkiai nusidėjo, bet sugebėjo prašyti Viešpatį atleidimo, dėl to Bažnyčia jį vadina Šventuoju karaliumi Dovydu. Kokį palikimą mirties valandą jis perdavė savo sūnui? Pati gražiausią ir vertingiausią kokį žmogus gali palikti – tikėjimą.

„Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti“ (Lk 5, 6)

Vasario mėnesio pirmojo sekmadienio Evangelijoje Jėzus ir mokiniai pirmą kartą iš arčiau susipažįsta vieni su kitais. Pirmųjų mokinių pašaukimo istorijoje, atrodo, viskas vyksta keistai atbulai: minios veržiasi prie Jėzaus, o būsimieji mokiniai tuo metu ado žvejybos tinklus, tvarko iš po bergždžios žūklės nakties žvejybos inventorių bei ruošia valtis artėjančiam kitam palankiam žvejybos laikui: Jėzus – sau, būsimi mokiniai – sau.

Vysk. Linas Vodopjanovas OFM ir s. Agnietė apie vienuolių suvažiavimą Romoje

Pašvęstojo gyvenimo metų uždarymo Romoje renginiuose sausio 28- vasario 2 dienomis dalyvavo tarp tūkstančių kitų ir piligriminė grupė iš Lietuvos, sudaryta daugiausia iš apaštalinių moterų kongregacijų delegačių. Jas lydėjo vyskupas pranciškonas iš Telšių Linas Vodopjanovas. Tuoj po vasario 1 dienos audiencijos su popiežiumi Pranciškumi Vatikane, Pauliaus VI salėje, ši grupė apsilankė Vatikano radijuje. Įspūdžiais iš vienuolių suvažiavimo dalijasi vysk. Linas Vodopjanovas OFM ir sesuo benediktinė Agnietė.

Kunigų paskyrimai Vilniaus arkivyskupijoje

Br. kun. Algirdas Malakauskis OFM atleistas iš Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebono pareigų.

Br. kun. Evaldas Darulis OFM paskirtas Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu.

Br. kun. Tomas Žymantas OFM atleistas iš Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaro pareigų.

Br. kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM atleistas iš Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaro pareigų.

Vysk. Rimantas Norvila apie Tarptautinį eucharistinį kongresą

Sekmadienį popiežiaus Pranciškaus legato kard. Charleso Bo aukotomis Mišiomis Cebu mieste, Filipinuose, baigėsi visą praėjusią savaitę vykęs 51-sis tarptautinis Eucharistinis kongresas. Dar kartą kalbamės su jame dalyvavusiu Bažnyčios Lietuvoje atstovu, Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila

Vysk. Rimantas Norvila: Šalia kasdien vykusių konferencijų, liudijimų, katechezių, norėtųsi paminėti keletą jau antroje Kongreso dalyje vykusių organizatorių suplanuotų renginių. Penktadienio vakarą Cebu miesto gatvėmis ėjo eucharistinė procesija. Ta žmonių jūra su žvakutėmis palieka neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. Kitą dieną pasidomėjau spaudoje kiek žmonių dalyvavo. Buvo rašoma, kad visų, kurie ėjo procesijoje ir stovėjo gatvėse šalia, buvo virš milijono. Tai tikrai nepakartojama, galbūt vieną kartą gyvenime savo akimis gyvai regėta patirtis.

Ar Vyriausybei tėvas Stanislovas Dobrovolskis – tikras kapucinas ar apsišaukėlis?

Nuo 2013 metų prasidėjo „kriminalinis trileris“, kurio scenarijaus pavydėtų net Holivudo kino režisieriai. Pasirodo, Lietuvos Respublikos institucijos jau nebeturi jokių dokumentų, įrodančių, kad t. Stanislovas ir dabartiniai kapucinai nebėra tie patys kapucinai, tęsiantys prieš karą buvusių kapucinų veiklą. Keistai atrodo Lietuvos vyriausybės, turinčios patarėją religiniais klausiamais Julių Ratkų, Teisingumo, Žemės ūkio ir kitų ministerijų veiksmų stoka – minėtų raštų ir sutarčių ignoravimas, o gal tai liudija apie kitokius valdininkų tikslus?

Vasario 2 d. minima Kristaus Paaukojimo šventykloje šventė

Praėjus keturiasdešimt dienų po Jėzaus gimimo, Marija ir Juozapas nunešė Kūdikį į šventyklą, kad paaukotų jį Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą. Šventieji senoliai Simeonas ir Ona išėjo pasitikti Jėzaus, ir Simeonas pasveikino jį kaip „tautų šviesą“.

Šiandienėje liturgijoje pabrėžiami keli šio įvykio aspektai. Kristus paklūsta Įstatymui, atėjęs ne panaikinti, o įvykdyti Jį. Jo džiaugsmingame paaukojime ant Mergelės Marijos rankų labai švelniai jau nuspėjamas paaukojimas ant Kryžiaus, užbaigsiantis visas aukas.

Vyskupų ir vyskupijų sukaktys 2016 metais

Kaišiadorių vyskupui emeritui Juozui Matulaičiui – 2016-eji – jubiliejiniai metai. Kovo 8-ąją ganytojui sukanka aštuoniasdešimt metų. Jubiliatas ne vienintelis šiemet švenčiantis Lietuvos ganytojas. Vatikano radijas prisimena kai kurias Bažnyčios vyskupų, tiek gyvų, tiek mirusių, kankinių ir palaimintųjų jubiliejines sukaktis.

Prieš 150 metų gimė pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, Lietuvos valstybės galvos pareigas vykdęs Valstybės tarybos prezidiumo narys ir viceprezidentas, 1918 metų Vasario 16-sios akto signataras, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas. Justinas Staugaitis gimė 1866 metų lapkričio 14 dieną Tupikuose, Šakių apskrityje, dabartinės Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje.

Pašvęstasis gyvenimas: pašaukti būti laimingi

Ketvirtadienį maldos vigilija Šv. Petro bazilikoje prasidėjo baigiamasis Pašvęstojo gyvenimo metų renginys: „Pašvęstasis gyvenimas bendrystėje. Bendras pamatas formų įvairovėje“. „Palaiminimai veda link pilnatviško ir laimingo gyvenimo, kai gyvenama čia ir dabar“, - homilijoje pabrėžė arkivyskupas Jose Rodriguez Carballo OFM, Pašvęstojo gyvenimo kongregacijos sekretorius. Pašvęstajam džiaugsmas yra atsakomybė, o ne galimybė. Jei manome, kad Dievas gali pripildyti mūsų širdis ir padaryti mus laimingais, jei tikime, kad broliai ir seserys, kuriuos Dievas atsiuntė mums, yra jo dovana, tada mes negalime su pasauliu nesidalinti dovana džiaugtis Kristuje“.

Dievas kalbina ir laukia atsakymo

Pranašo Jeremijo knyga pasakoja, kaip Dievas dvidešimties metų neturintį jaunuolį pakviečia pranašo tarnystei. Izraelitai nesilaiko sandoros su Dievu: nepaiso duotų įsipareigojimų ir garbina stabus, todėl pranašas turės perspėti žmones, kad už stabmeldybę jiems gręsia Dievo bausmė. Jaunas vyras, suvokdamas pranašo misijos sunkumą, bandė atsikalbinėti: „Ai ai ai, Viešpatie Dieve! Štai aš nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“  Bet Viešpats jam atsakė: „Nesakyk: 'Esu tik vaikas!' Kur tik tave siųsiu, tu eisi, ką tik tau liepsiu, – kalbėsi! Nebijok nieko, nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu“ (Jer 1,6-8). Nuo dabar Jeremijas jau neturės savo asmeninio gyvenimo, nes bus pasinėręs Dievo tautos reikaluose. Jis nepavargs kviesti žmones gręžtis į Dievą net ir tuomet, kai šie bus labai jam priešiški.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode