Brangūs broliai ir seserys!

Pasaulinė maldos už pašaukimus diena kasmet kviečia mus apmąstyti brangią pašaukimo dovaną, kurią Viešpats skiria kiekvienam iš mūsų, savo ištikimai keliaujančiai tautai, kad galėtume dalyvauti jo meilės plane ir įkūnyti Evangelijos grožį pagal skirtingą savo gyvenimo statusą.

„Pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai iš esmės yra ne kas kita, kaip pamaldumas meilei, kurią Dievas mums rodo per Jėzų“, – rašo popiežius Pijus XII enciklikoje „Haurietis Aquas“, skatinančiai praktikuoti šį pamaldumą. Šiais metais vienas iš istorinių šio pamaldumo centrų – Švenčiausiosios Širdies šventovė Burgundijos mieste Paray-le Monial – kviečia kartu minėti 350 metų jubiliejų, kuris jau prasidėjo.

Vis dažniau krikščionys dėl savo išpažįstamo tikėjimo susiduria su diskriminacija bei patyčiomis tiek darbo vietose tiek viešoje erdvėje. Šis procesas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje iki šiol krikščioniškomis laikytų šalių.

Dželos mieste, Sicilijos saloje, Atvelykio sekmadienį, kurį katalikų pasaulyje jau tapo įprasta vadinti Dievo Gailestingumo sekmadieniu, ir minint Maldos metus, prasidėjo Gailestingojo Jėzaus ikonos tarptautinė piligrimystė „Peregrinatio Misericordiæ“, kuri, pasak jos sumanytojų, keliaus po visą pasaulį ir truks beveik dešimtmetį.

Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai šeštadienį Vilniuje rengia pirmąjį dvasininkų ir pasauliečių susirinkimą – Lietuvos egzarchato asamblėją.

Balandžio 8 d. paskelbta Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracija „Dignitas infinita“. Dokumentą, kuriame kalbama apie žmogaus orumą ir apie mūsų laikais dažnus jo pažeidimus, apžvelgia Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius Andrea Tornielli.

Didžiojo ketvirtadienio, kovo 28 d., pavakare popiežius Pranciškus aplankė Romos Rebibbia moterų kalėjimą, susitiko su bausmes atliekančiomis moterimis ir kalėjimo personalu, vadovavo Paskutinės vakarinės Mišioms.

Per gavėnią mes buvome pagrindiniai veikėjai. Tada buvo mūsų maldos, aukos, atgailos laikas, o šią savaitę pagrindinis veikėjas yra Jėzus. Per gavėnią klausėme savęs, ką galime padaryti dėl Dievo, o šią savaitę su nuostaba kontempliuojame, ką Dievas padarė dėl mūsų.

Per audienciją Šventųjų skelbimo dikasterijos vadovui popiežius nurodė paskelbti dikasterijos pastaruoju metu parengtus dekretus dėl Bažnyčios kankinių, Dievo tarnų ir tarnaičių herojiškų dorybių ir stebuklų pripažinimo.

Kovo 19-ąją – popiežiaus Pranciškaus tarnystės iškilmingos pradžios 11-ųjų metinių dieną – Europos ir Amerikos knygynuose pasirodys knyga „Life. Mano istorija istorijoje“. Tai popiežiaus Pranciškaus autobiografija, kurią parašyti jam padėjo italas žurnalistas Fabio Marchese Ragona. Ketvirtadienį italų spaudoje buvo paskelbtas knygos anonsas su keliomis ištraukomis.

„Kas yra malda? Tiek daug iš mūsų turi tokias sustingusias maldos sampratas, kad įstumia save į labai nuviliantį, sumaištį keliantį ir visai nenaudingą akligatvį. Štai mano apibrėžimas: malda yra sielos ir Dievo bendravimo linija. Iš tiesų, tarp Dievo ir kiekvienos gyvos būtybės yra ryšio linija. Jei jį nutrūks, mes nustosime egzistuoti. Būtent Dievo gyvenimas mumyse palaiko mūsų egzistenciją“, – rašo australė benediktinė Hilda Scott OSB.

Kovo 13 dienos bendrojoje audiencijoje, kuri sutapo su Pranciškaus išrinkimo išrinkimo 11-osiomis metinėmis, popiežius sveikino Šv. Petro aikštėje buvusias piligrimų grupes, tarp kurių – karmeličių misionierių kapitulos nares ir Italijos karinio jūrų laivyno mokyklos kadetus. Popiežius paskatino gražiems gavėnios gestams, bet visų pirma – meldė už karų aukas.

Arkivyskupas Petaris Antunas Rajičius, Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje nuo 2019 m. birželio 15 d., pirmadienį, kovo 11 dieną, paskirtas naujuoju nuncijumi Italijos Respublikoje ir San Marino Respublikoje.

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios sinodas paskelbė vasario 24-ąją – antrąsias didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines – Maldos ir pasninko už Ukrainos pergalę ir teisingą taiką diena.

Interviu su albanų kardinolu, kurį popiežius Pranciškus trečiadienio bendrojoje audiencijoje įvardijo kaip „gyvąjį kankinį“, dėkodamas jam už liudijimą ir tarnavimą Bažnyčiai: „Šventojo Tėvo pagerbimas yra gėlė visai Bažnyčiai“.

Vasario 19 dieną, pažymi Vokietijos katalikų žiniasklaidos priemonės, liko šimtas dienų iki Katalikų dienų, vieno iš didžiausio ir tradicinio katalikiško sambūrio, kurio tradicija tęsiasi nuo 1848 metų ir kurios įkvėpė daug iniciatyvų Bažnyčioje Vokietijoje. Šiemet Katalikų dienos vyks Tiuringijos žemės sostinėje Erfurte, jos prasidės gegužės 29 ir tęsis iki birželio 2-osios.

Lietuva šią savaitę skyrė po vienodai lėšų Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai ir neseniai įsisteigusiam Konstantonopolio patriarchato egzarchatui – abi bendruomenės gavo po 77,6 tūkst. eurų.

Tai numatyta finansų ministrės Gintarės Skaistės pirmadienį pasirašytame įsakyme dėl lėšų paskirstymo tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms.

Italijos katalikų interneto svetainių administratorių asociacijos prezidentas Fabio Bolzetta apžvelgia Šv. Pranciškaus Salezo pranašiškas nuorodas, kaip krikščionims gyventi didžių pokyčių laikais: „Svarbiausia – išgelbėti žmogų“.

Rengdamiesi Sinodui apie sinodiškumą ir jam vykstant pastebėjome, kad nepakankamai klausėmės moterų balso Bažnyčioje, pažymėjo popiežius. Kreipdamasis per naujo veikalo apie moters vaidmenį Bažnyčioje pratarmę, Pranciškus karštai paragino vyrus klausytis moterų, atkreipti dėmesį į moters perspektyvą, kad augtų abipusiškumas.

Buenos Airių arkivyskupas Jorge Ignacio Garcia Cuerva tikisi, kad popiežius Pranciškus aplankys gimtąją Argentiną. „Žmonės nori susitikti su savo ganytoju. Mes visi jo laukiame“, – Vatikano radijui duotame interviu sakė arkivyskupas.

Vasario 10 d. sukanka Pijaus XI, Bažnyčiai tarpukaryje vadovavusio popiežiaus, mirties 85 metinės.

Lietuvoje lankęsis Achille Ratti 1922 m. buvo išrinktas popiežiumi po diplomatinės patirties užsienyje, mokslinio darbo Vatikano bibliotekoje, kuriai vadovavo, ir tik kiek daugiau nei pusės metų ganytojo tarnystės Milano arkivyskupijoje.

Teisingumo ministerija suteikė Konstantinopolio stačiatikių bendruomenei teisinį pripažinimą, kuris leidžia gauti valstybės finansavimą.

Kaip BNS trečiadienį sakė teisingumo ministrės atstovas Paulius Žeimys, ministerija priėmė sprendimą, kad Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje atitinka teisės aktuose keliamus naujos arba atsikūrusios tradicinės religinės bendrijos reikalavimus ir gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre.

Kunigų nuolatinis ugdymas – tai ne grįžimas į seminariją, bet pastovus palydėjimas atsižvelgiant į dabartinio meto nulemtus poreikius, sakė Dvasininkijos dikasterijos prefektas atidarydamas Vatikane prasidėjusią tarptautinę konferenciją apie nuolatinį kunigų ugdymą.

Tikėjimo mokymo dikasterija, reaguodama į kartais pasitaikančias improvizacijas ir piktnaudžiavimus teikiant sakramentus, paskelbė notą „Gestis verbisque“, kuria primena, kad žodžiai ir kiti elementai, nurodomi kaip privalomi sakramento apeigose, negali būti keičiami, antraip sakramentas negalioja.

Krikščioniškas ugdymas yra menas jaunimą atvesti į gyvenimo pilnatvę, pažymėjo popiežius penktadienio, vasario 1 d., audiencijoje amerikiečių katalikų aukštosios mokyklos „University of Notre Dame“ tarybos nariams ir akademinės bendruomenės atstovams.

„Per dykumą Dievas veda mus į laisvę“

Brangūs broliai ir seserys! 

Kai mūsų Dievas apsireiškia, jis skelbia laisvę: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Taip prasideda Mozei ant Sinajaus kalno duotas Dekalogas. Žmonės puikiai supranta, apie kokį egzodą Dievas kalba: vergovės patirtis vis dar įspausta jų kūne. Tauta dykumoje gauna Dešimt žodžių kaip kelią į laisvę. Mes juos vadiname „įsakymais“, pabrėždami stiprią meilę, kuria Dievas ugdo savo tautą. Tai iš tiesų galingas kvietimas į laisvę. Jis nesibaigia vienu įvykiu, nes bręsta kelionėje. Kaip Izraelis dykumoje vis dar nešiojasi savyje Egiptą – dažnai ilgėdamasis praeities ir murmėdamas prieš Dangų bei Mozę, – taip ir šiandien Dievo tauta savyje nešiojasi slegiančius pančius, kuriuos turi apsispręsti palikti. Tai suvokiame, kai netenkame vilties ir klaidžiojame per gyvenimą kaip po apleistą dykvietę, neturėdami bendrai siekiamo kelionės tikslo – Pažado žemės, į kurią galėtume veržtis. Gavėnia yra malonės metas, kai dykuma vėl tampa, kaip skelbia pranašas Ozėjas, pirmosios meilės vieta (plg. Oz 2, 16–17). Dievas ugdo savo tautą, kad ji išeitų iš vergijos ir patirtų perėjimą iš mirties į gyvenimą. Kaip jaunikis jis iš naujo patraukia mus prie savęs ir šnabžda meilės žodžius mūsų širdims.

Tęsdamas pastarųjų savaičių bendrųjų audiencijų katechezių ciklą, skirtą dorybėms ir ydoms, šį trečiadienį popiežius Pranciškus kalbėjo apie rūstumą, kuris gadina žmonių tarpusavio santykius, yra socialinės nesantaikos ir netgi karų priežastis. Vis dėlto, kai kuriais atvejais galima kalbėti ir pozityvų rūstumą – apie šventą pasipiktinimą kaip reakciją į neteisybę.

Sausio 31 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje yra minimas vienas iš žinomiausių naujųjų laikų šventųjų – kunigas Jonas Boskas, Šv. Pranciškaus Salezo draugijų (saleziečių) ir Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų steigėjas, jaunimo apaštalas ir globėjas.

Norint, kad taika pasaulyje sudygtų ir augtų, reikalinga esminė matrica: sveiki vyro ir moters santykiai. Tuo įsitikinusi naujoji Vatikano Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų dikasterijos sekretorė s. Simona Brambilla.

Iš Mozambiko į Romos kuriją – s. Simona Brambilla, Paguodos seserų kongregacijos misionierė, popiežiaus Pranciškaus paskirta Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų dikasterijos sekretore, dalijasi mintimis apie naująją tarnystę.

Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė Lietuvoje šią savaitę kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teisinio pripažinimo, kuris vėliau leistų gauti valstybės finansavimą.

Sausio pradžioje į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), šalyje baigta kurti Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra.