Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje. Vieni skuba prie vandens telkinių, kiti mėgaujasi miško gėrybėmis ir gaiva. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena, kad mišką ar kitą gamtos kampelį reikia tausoti, tinkamai jame elgtis bei dalijasi patarimais, kaip poilsiauti atsakingai.
Vyriausybei pritarus, bus steigiama 11 naujų draustinių, o 6 plečiami
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad būtų steigiama 11 naujų draustinių ir plečiamos 6 esamų draustinių ribos. Naujai įsteigti draustiniai saugos balinius vėžlius, kitas retas gyvūnų ir augalų rūšis, jų buveines, padės atkurti pelkių ekosistemas. Išplėtus jau esamų draustinių ribas, bus sukurtos palankesnės sąlygos tausoti ir puoselėti jų gamtines vertybes.
Gyventojai jau gali kreiptis kompensacijų už taršių šildymo katilų keitimą
Nuo trečiadienio neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti.
Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas
Ūkininkai, turintys galiojančius valstybinės žemės nuomos dokumentus, bet dėl nekorektiško valstybinės žemės duomenų sluoksnio negalintys užbaigti deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų iki deklaravimo termino pabaigos – birželio 14-osios, paraiškų duomenis galės pakeisti iki liepos 8 dienos. Išmokų mažinimo nuoskaitos dėl vėlavimo jiems nebus taikomos.
Į savo namus gamtoje sugrįžta baliniai vėžliai ir raudonpilvės varlytės
Į savarankišką gyvenimą natūralioje aplinkoje, Metelių regioniniame parke, jau šį penktadienį sugrįš 45 baliniai vėžliukai ir 67 raudonpilvės kūmutės. Kviečiame pasinaudoti viena iš nedaugelio galimybių iš arčiau susipažinti su šiomis retomis, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytomis roplių ir varliagyvių rūšimis, kurias gamtoje pastebėti sudėtinga.
Nepasiturintys gyventojai jau gali teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms ir netaršiems šilumos įrenginiams
Mažas pajamas gaunantys gyventojai nuo penktadienio jau gali vėl teikti paraiškas kompensacijoms atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui elektros energijos reikmėms ir iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui. Iš Klimato kaitos programos lėšų tam šiais metais skirta 2 mln. eurų.
Nei dujų, nei naftos Lietuva iš Rusijos balandį neimportavo
Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią Statistikos departamento informaciją, jog balandį Lietuva vis dar importavo dujas ir naftą iš Rusijos, Energetikos ministerija informuoja, jog nei dujų, nei naftos Lietuva iš Rusijos balandį savo reikmėms neimportavo.
Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime
Šiemet augalų vegetacija vėlesnė, bet jau pievos, pamiškės ir pakelės pradeda mėlynuoti nuo žydinčių invazinių gausialapių lubinų žiedynų. Primename ir prašome, kad juos skinti ir merkti į vazas galima, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo, tačiau gyvybingomis invazinėmis rūšimis prekiauti draudžiama.
Lietuvos augalų sėklų pavyzdžiai perduoti saugoti į saugyklą amžino įšalo žemėje
Ketvirtadienį, birželio 9 dieną Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne, pasaulinei sėklų saugyklai „Global Seed Vault“ neribotą laikotarpį saugoti perduoti geriausi Lietuvos augalų sėklų pavyzdžiai. Sėklas perdavė aplinkos viceministras Danas Augutis, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Valstybinės miškų tarnybos atstovai. Saugoti perduotos 123 augalų veislių sėklos, kurios yra svarbios Lietuvos genetinių išteklių fondui. Visą sėklų veislių sąrašą rasite čia.
Baigiamame statyti reabilitacijos centre – geresnės sąlygos sužalotų ruoniukų ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gydymui
Kasmet šalies Baltijos jūros pakrantėje randama apie 20 paliktų ar sužalotų ruoniukų, šiemet – jau 22. Jie vis dar slaugomi ir ruošiami paleisti atgal į laisvę Lietuvos jūrų muziejuje. Jau šių metų pabaigoje duris atvers naujas, Lietuvos jūrų muziejaus statomas, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame ne tik pilkiesiems ruoniams, bet ir kitiems jūros žinduoliams ir paukščiams bus įrengta šiuolaikiška gydymo ir priežiūros infrastruktūra.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: ką reikia žinoti gyventojams ir jas tvarkančioms įmonėms?
Elektros ir elektroninės įrangos atliekose yra ypač daug įvairių pavojingų cheminių medžiagų ar jų junginių, kurie, jas tvarkant netinkamai, gali patekti į aplinką ir ją užteršti, taip pat pakenkti žmonių sveikatai. Todėl labai svarbu, kad šios atliekos būtų atiduotos leidimus šiai veiklai turintiems atliekų tvarkytojams ir nebūtų ardomos tam neskirtose vietose.
Vištų augintojams – nuostolių kompensacijos
Nuostolių dėl Rusijos karo Ukrainoje patiriantys broilerių ir vištų dedeklių augintojai jau gavo pirmąsias kompensacijas. 35 broilerių ir vištų dedeklių laikytojams, pateikusiems paraiškas, pervesta 1,84 mln. Eurų. Iš viso Lietuvos paukštininkystės sektoriui dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą poveikio numatyta 3,8 mln. Eur išimtinės sureguliavimo pagalbos lėšų.
Aplinkosaugininkai tikrina miško atkūrimo procesus: į ką turi atkreipti dėmesį miško savininkai
Kasmet vykstant intensyviems pavasariniams miškų atkūrimo darbams, aplinkosaugininkai primena miškų valdytojams, savininkams ir naudotojams nepamiršti pagrindinių miško atkūrimo reikalavimų bei taisyklių. Atlikti patikrinimai rodo, kad į jas atsižvelgia ne visi.
Saugant upes ir ežerus nuo taršos siūloma didinti minimalų pakrantės apsaugos juostų plotį
Aplinkos ministerija siūlo supaprastinti pakrančių apsaugos juostų nustatymo procesą ir užtikrinti efektyvesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos didinat minimalų pakrantės apsaugos juostų plotį. Kartu mažėtų administracinė našta žemės savininkams, ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms ir asmenims.
Miškininkai žvalgo miškus: medžių kenkėjų daugėja ir jie intensyviau puola medynus
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pradėjo pušynų ir eglynų žvalgymą – būtent šių medynų Lietuvoje yra daugiausia ir jie labiausiai puolami medžių kenkėjų. Miškai žvalgomi tam, kad būtų kenkėjai būtų laiku pastebėti ir užkirstas kelias jų plitimui bei masiniam dauginimuisi. Vienas iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų, prabundančių atšilus orams – žievėgraužis tipografas.
Nuotekas tvarkau ir vandenį išgaunu individualiai: dažniausiai užduodami klausimai
Aplinkos ministerija pastebi, kad nemažai daliai gyventojų, apsirūpinančių vandeniu ir tvarkančių nuotekas individualiai, dažnai kyla abejonių ir neaiškumų, trūksta informacijos, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Parengėme atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus.
Moksliniai tyrimai – tvariam, inovatyviam žemės ūkiui
Kaip auginti galvijus tausojant klimatą, nederlingoje dirvoje išauginti biologiškai tvarius augalus ir gauti naujus produktus panaudojant daržovių išspaudas – į šiuos ir kitus žemės ūkiui aktualius klausimus atsakymų ieško mokslininkai, kartu su užsienio kolegomis vykdantys Žemės ūkio ministerijos finansuojamus tyrimus.
Iniciatyva „Misija – švari vasara“ugdys tvaraus vasarojimo įpročius
Vasara Lietuvoje – atostogų metas, kuomet daugelis aplanko saugomas teritorijas. Deja, 2022 m. atlikta Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojų apklausa atskleidė, kad vasara yra ir tas metas, kuomet parkuose randama daugiausiai lankytojų šiukšlių. Vienos populiariausių poilsiautojų paliktos gerų akimirkų liudininkės – maisto bei gėrimų pakuotės, o „patraukliausios“ šiukšlėms vietovės – vandens telkiniai ir atokesnės poilsiavietės.
Bešeimininkių padangų atliekoms tvarkyti – dar 300 tūkst. eurų
Patikslinus Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšų naudojimo 2022 m. priemonių planą, numatytas papildomas finansavimas bešeimininkių padangų atliekų tvarkymui. Šiems ir ateinantiems dvejiems metams tam skirta 300 tūkst. eurų.
Kaip prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos: dažniausiai užduodami klausimai
Gyventojams, kurie išgauna vandenį ir tvarko nuotekas individualiai, tačiau nori prisijungti prie centralizuotų tinklų dažnai kyla abejonių ir neaiškumų, trūksta informacijos, į ką kreiptis vienu ar kitu atveju. Aplinkos ministerija parengė atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus.
Bonami.lt – išskirtinio dizaino vonios kambario pasiūlymai
Galvodami apie namų jaukumą, tikrai žinome, kokią ypatingą vietą užima vonios kambarys, jo interjeras, aksesuarai ir detalės. Juk būtent vonios kambaryje žadiname iš sąstingio savo kūną ir veidą rytais, nuplauname ir pamirštame dienos nuovargį vakare ir mėgaujamės įvairiomis odos lepinimo procedūromis. Dažnam vonios kambarys – tai ne kas kita, o namų SPA, kiekvienam taip reikalinga poilsio oazė.
Sukurtas planas, kaip Lietuva taps šalimi be sąvartynų
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam naujojo laikotarpio Valstybiniam atliekų prevencijos ir tvarkymo planui. Jame numatyta organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad pasiektume ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų – 2030 m. ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų Lietuvoje būtų pakartotinai panaudojama ir perdirbama, o sąvartynuose pašalinama ne daugiau 5 proc.
Į užstato sistemą siūloma įtraukti tik metalines ir PET alkoholinių gėrimų pakuotes
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui išplėsti užstato sistemą, įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes, tačiau mažesne apimtimi. Nuo 2023 m. į užstato sistemą papildomai būtų įtrauktos tik PET ir metalinės stipriųjų gėrimų, vyno, vyno gėrimų ir vyno kokteilių pakuotės. O šių gėrimų stiklinių pakuočių įtraukimą į užstato sistemą siūloma svarstyti 2024 m., įvertinus, ar įvykdytos 2023 m. stiklinių pakuočių atliekų perdirbimo užduotys.
Lietuvos augalų genetiniai ištekliai iškeliaus į Svalbardo salyno sėklų saugyklą
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) pasirašė sutartį su Šiaurės šalių genetinių išteklių centru „NordGen“, pagal kurią šis centras saugos vertingiausių Lietuvos augalų genetinių išteklių sėklų kolekciją Svalbardo salyno sėklų saugykloje. Kolekcija šiuo metu rengiama išvežimui, ji bus perduota saugyklai birželio 9 d. Kartu vyksta Aplinkos ministerijos ir VMT atstovai, perdavimo ceremonijoje dalyvaus ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Žemės politikos pertvarka: dažniausiai užduodami klausimai
Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Žemės ūkio ministerija ir kitomis institucijomis, parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma pradėti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformą. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) taptų pavaldi Aplinkos ministerijai, o 103 Lietuvos miestuose žemės valdymo patikėjimo teisė būtų perduodama 60 savivaldybių.
Ką svarbu žinoti įteisinant individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtą gręžinį?
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
Keičiamos šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės
Siekiant efektyvinti daugiabučių namų šilumos sistemų veiklą, Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinamos šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės. Jas įgyvendinus, gyventojai galės patys reguliuoti namo šildymą ir sumažinti savo išlaidas.
Verslininkai ir diplomatai sutarė: lietuviškų maisto produktų eksportas plėsis
Diplomatai ir specialieji atašė, dirbantys ekonomikos srityje, su verslo atstovais aptarė galimas naujas rinkas lietuviškų maisto produktų eksportui.
Numatytos priemonės, kurios mažins ozono sluoksnį ardančių medžiagų emisijas
Europos Komisija pristatė pasiūlymą, kaip atnaujinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Jame numatytos priemonės, kurios leis sugriežtinti kontrolę ir sumažinti šių medžiagų emisijas. Nustatomas naujas reikalavimas ozono sluoksnį ardančias medžiagas surinkti iš izoliavimo putų renovuojant ar griaunant pastatus ir jas sutvarkyti.
Miškininkai pradeda naikinti pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius
Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai jau pradeda naikinti pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius. Pernai miškuose buvo išpurkšta 110 ha plotų, kuriuose vešėjo šis augalas. 2022 m. planuojama Sosnovskio barštį naikinti beveik 100 ha plote. Daugiausia Kazlų Rūdos, Dubravos, Radviliškio ir Nemenčinės regioninių padalinių miškuose.
